Kiekvieną kartą kai girdėjau frazę, kad likimas nenuspėjamas, galvodavau, jog manęs tai neliečia. Juk viskas taip nuostabu, draugai, šeima. vaikinas...
Tačiau dabar galiu drąsiai pasakyti, kad likimo juoda ranka ankščiau ar vėliau pasiekia kiekviena.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Jus turbūt galvojate, kad praėjus keliems metams aš tapau turtinga turiu didelį namą, gera darba ir viskas mano gyvenime yra nuostabu? Ne velnio, po to kai tėvais manęs atsisakė, Zayn pasityčiojo ir paliko aš likau visiškai viena. Paskutinius pinigus išleidau pigiam kambariukui pas sena moteriškę ir maistui. Įsidarbinau netoli esančioje parduotuvėlėje, alga nebuvo didelė, bet pragyvenimui užteko.
Atsibudau nuo žadintuvo garso, išjungiau telefoną ir pasiraižiau lovoje. Apačioje girdėjau kaip burzgėjo indai, o tai reiškia, kad teta Olivija jau atsikėlusi. Ji nėra mano tikra teta, tačiau sužinojusi mano situacija gana šiltai manę priėmė ir padėjo, jeigu ne ji nežinau kur dabar būčiau. Susiruošusi nusileidau į virtuve.
- Labas rytas - Džiugiai pasisveikinau.
- Oi vaikeli, negąsdink taip.
- Atsiprašau teta - Pasakiusi išskubėjau iš virtuvės.
- Brangioji nejaugi nevalgysi? - Sutrikęs balas pasiekė mano ausis.
- Ne, per daug vėluoju, darbe pavalgysiu iki.
ištikruju valgyti norėjau, tačiau man sumažino alga todėl neišgaliu mokėti tiek, kad galėčiau valgyti kada noriu, o sakyti to tetai nenorėjau, nes ji priverstu mane valgyti, o aš nenoriu jos išnaudoti.
Darba pasiekiau po kelių minučių, persirengiau ir užėmiau savo vieta prie prekystalio. Netikėtai prie mano rankų nukrito pakelis cigarečių, pakėliau galva ir susitikau su žydromis seniai matytomis akimis.
Sveikos, po ilgo laiko grįžau su nauju sezonu. Įvadinė dalis trumputė, tačiau su laiku įsivažiuosiu. Tikiuosi, kad nenuvilsiu Jūsų. :)
