Don't let me down II

Untitled Part 4

Kaip jis ir sakė atvažiavome tikrai greitai.

- Štai ir mano kuklus vienišio butukas - Jis saldžiai nusišypsojo.

- Kažkas man sako jo tai nebus tikrai labai kuklus butukas.

- Kodėl? - Jis sutrikęs pasakė.

- Hey, Pažiūrėk i šita daugiaaukšti, jis nuo čia neša prabanga, o ka jau kalbėti apie vidu.

- Tau tai vaidenasi, pamačiusi vidu tu tikrai pakeisi savo nuomonę.

Tarkim aš juo patikėjau ir nusekiau kartu su savo daiktais paskui ji. Liftu pakilome i dešimta aukšta, šiame aukšte buvo vos vienos duris ir suprantama jos buvo Lou buto. Jas atidaręs jis įleido mane pirma ir aš tikrai praradau amą. Tai buvo dviejų aukštų kotedžas.

- Kokio velnio Lou?

- Kas? Kur? kaip? Kas nutiko? - Jis sutrikęs klausinėjo. 

- Kaip tau apsivertė liežuvis išvis pasakyti jog šis butas yra kuklus? Kokioje vietoje jis toks? - Vis dar šoke kalbėjau.

- Na ankščiau aš gyvenau bute kuris buvo daug prabangesnis, tad šitas man tikrai atrodo kuklus - Jis paaiškino.

- Net nenoriu žinoti kaip atrodė tavo ankstesnis namas - Pasakiau ir nusiaviau batus.

- Daiktus kolkas palik, o dabar eime aprodysiu namus ir tavo nauja kambarį. - Jis čiupo man už rankos ir nusitempė pirmyn. 

- Čia svetainė, valgomasis, virtuvė, vonia, čia svečiu kambarys, dar vienas svečių kambarys, darbo kambarys, mini kino teatras, o čia mano kambarys, jeigu panorėsi jis gali tapti ir tavo - Jis šelmiškai pakilnojo antakius. 

- Nejaugi priimtum nepažįstama mergina pas save į lova - Palinkau link jo arčiau.

- Jeigu pažadėsi pažadėsi viena dalyką priimsiu ne tik į lova.

-  Ką pažadėti?

- Kad vadinsi mane tėtuku... - Jis jau kvėpavo man į lupas ir aš galėjau laisvai ji pabučiuoti tačiau...

- Lou nu c'mon tėtuku? Tu ką turi daddy issues? - Pradėjau juoktis.

- Oh toki gera momenta sugadinai, aš jau galvojau jog pasirašysi...