Kik

44.

Ištikrūjų Kimberly nebuvo geriau. Kiekvieną dieną jai būdavo tik blogiau todėl, kad ji galvojo per daug. Galvojo apie viską: apie Luke, apie tėvus, apie sesę, apie tuos kurie tyčiojosi iš jos. Ji nenorėjo meluoti Luke, bet melavo, nes nenorėjo nuliūdinti jo.
Kim ištraukė dviratį iš garažo bei atsisėsdama nuvažiavo link Luke namo. Lauke jau buvo labai tamsu, bet Kim buvo nesvarbu, ji tik norėjo matyti Luke.
Ji sustojo prie medžio netoli Luke namo kai pastebėjo kažką šalia. Aukšta mergina su juodais ilgais plaukais pasibeldė į duris. Kim buvo įdomu kas ji ir ko ji norėjo. Luke atidarė duris, o ta mergina tiesioginio to žodžio prasme šoko ant jo. Jos rankos buvo ant jo kaklo, o jos lūpos lietė vaikino lūpas, ji švelniai pabučiavo jį.
Kimberly spyrė į medį, atsisėdo ant dviračio, ji stengėsi važiuoti kuo greičiau ir kuo tuoliau nuo šitos vietos. Bei ji pradėjo verkt, jos karštos ašaros ritosi ir ji negalėjo kontroliuoti savęs.

-Neverk dėl šito idioto.-šnabždėjo ji sau.-myli jis tave, aha.

Ji sustojo ant žolės prie savo namų bei stūmė tą dviratį. Jos ašaros buvo pinos pykčio, nusivilimo. Jai skaudėjo, jai žiauriai skaudėjo, ji jautėsi tokia sudaužyta.
Namie kritusi į lovą ji sunkiai kvėpavo, jos plaukai krito jai ant veido. Mergina susirišo plaukus ir isteriškai nusijuokė. Tada prikando apatinę lūpą išsitraukdama telefoną, jog galėtu parašyti jam.