Bėk, Mieloji

3

- Aš tau sakau, kad ta moteris nemeluoja, - prieštaravo Tomas. - Aš juk pats ją apklausiau.

- Vis tiek reikia patikrinti jos alibi, - spyrėsi Mija.

- Ir kaip tu ketini tai padaryti?

- Nežinau, gerai? Bet aš tai padarysiu. Pasakiau ir padarysiu.

- Nepasitiki manim? Juk pati prašei apklausti, - sukryžiavo rankas ant krūtinės Tomas.

- Pasitikiu, bet... ai, Tomai, neklausinėk, - suurzgė Mija ir pasižymėjo lapo kamputyje pačiai apklausti liudininkę.

- Dieve, kokia tu nepastovi.

Kelias akimirkas vyravo tyla, tačiau po to visas koridorius suskambo nuo spigaus merginos juoko. Mija pakėlė akis, pažiūrėdama, kas sutrukdė jos darbą, tačiau jau geriau to būtų nedariusi. Prie lifto, visai priešais jos stalą, mergina išvydo burkuojančią porelę. Platūs pečiai uždengė besijuokiančią žmogystą, tačiau Mija nujautė, kad tai nauja sekretorė, ar dar kokia šavalka, užėmusi senesniosios vietą, kurią atleido dėl Eriko apžavų ir nemokėjimo susivaldyti. Skyriui tai buvo ne naujiena, tokių visi jau matė dešimtis - charizmatiško vaikino „išrinktosios" dėl kūniškų malonumų palaidoję savo karjerą ir orumą.

Mergina prie lifto kažką suburbėjo vaikinui ir atsitraukusi pradėjo eiti koridoriumi, o Erikas jai prisitaikęs pliaukštelėjo per užpakaliuką. Mija galvojo, kad apvems dokumentus.

- Atleiskit, kad negalėjau anksčiau atvykti, buvau šiek tiek užsiėmęs, - į atvirą salę tarsi viesulas įsiveržęs Erikas dramatiškai pranešė apie save. Vyras numetė odinę striukę ant kėdės, pasitaršė šviesintus plaukus, kurių šaknys jau spėjo pajuoduoti.

- Labas ir tau, - burbtelėjo Mija, verdama akimis vaikiną ir stipriau suspausdama tušinuką. - Kur buvai?

- Mija, nepradėk, - šnipštelėjo Tomas, stovintis visai šalimais.

- Kas tu man, kad turėčiau duoti ataskaitas? Mama? Generalinė direktorė? - iš karto atsikirto Erikas.

- Ne mama, bet tavo bendradarbė. Ir tokia bendradarbė, nuo kurios net tavo tėvelis neapsaugos.

- Ar tu man grasini, Mija? - žemu balsu lėtai paklausė vaikinas.

- O kas jeigu grasinu? - ironiškai išsišiepė mergina, pasisūpuodama savo kėdėje.

- Nenorėk, kad aš tau pradėčiau grasint, - suurzgęs atsistojo Erikas. Priėjęs prie Mijos stalo, jis palinko grėsmingai arti jos veido. Kitos merginos gal būtų išsigandę ar kritę jam po kojomis, tačiau tik ne Mija. Ji su Eriku stoja į kovą jau ne pirmą kartą. Tiesą sakant, niekas net negali suskaičiuoti, kiek kartų jie yra susipykę, apsižodžiavę, kiek kartų Erikas į darbą atėjo su mėlyne po akimi ar išėjo besidengdamas raudoną žandą. Tik pati Mija visą laiką išlipdavo iš balos sausa, nes Erikas laikėsi tvirtos taisyklės nemušti moterų. O ji beveik norėtų su juo kada stoti į lygią kovą, pažiūrėti, ar jis tikrai jau toks vyriškas, kaip dedasi esantis lovoje.

- Ir kas tada? - mergina palinko dar arčiau, jų nosys beveik lietėsi. - Užmuši? Išdulkinsi? Tavo tėvelis mane iš darbo išmes? Sorry, Romeo, teks likti nepasitenkinusiam, nes aš nei vieno iš jūsų nebijau.

- Kažin kaip tavo visas šitas blefas baigtųsi, jei tikrai skrietum iš darbo kaip iš tos savo Kvantikos... visi laikraščiai rašytų: Mija Šimkaitė - nelegalė Amerikoje, susimovusi net Lietuvoje, - erzino Miją Erikas. Įtampa jautėsi net ant nosies galiuko, atmosfera kaito.

Mija kairiąja ranka įsikibo į stalo kampą, o dešiniąją taip sugniaužė, kad net nagus į odą suleido. Ji bandė kažkur išlieti įtūžį, kad šis eilinį kartą neišeitų ant Eriko. To tik ir betrūko - skyriaus detektyvą bylos tyrimo metu sumuša jo bendradarbė.

Galiausiai, nesumesdama ką protingiau atsakyti, Mija pašaipiai šyptelėjo:

- Man atrodo, kad tavo sugulovėms pats laikas sužinoti apie tavo sifilį.

Erikas sugniaužė kumščius, įsitempė, drebėjo pagautas įniršio. Jis degino ją žvilgsniu, tačiau po kelių akimirkų nuėjo ir atsisėdęs pradėjo pešioti šviesintus plaukus. Mija atsilošė kėdėje ir pergalingai nusišypsojo. Erikui už darbą buvo svarbiau tik jo... apačios reikalai. Nors kažin, ar tas darbas tikrai pirmoje vietoje. Taigi Mija laimėjo. Kol kas.

- Čia pas jus net oras žaižaruoja, - įėjusi į patalpą nusijuokė Gerda. - Gerai, kad paskutinę minutę sugalvojau padaryti dvi kopijas.

- Reikėjo taupyti popierių, - burbtelėjo Mija, paimdama aplankalą su išvadomis.

- O tai tu norėtum skaityt iš vieno lapo, kaip ir aš? - nepakeldamas akių paklausė Erikas ir Mija jam nebyliai pritarė. Jie kartu vos gali išbūti toje pačioje patalpoje vienas kito nepasmaugę, o ką jau kalbėti apie buvimą taip arti, kad galėtų skaityti iš to pačio šaltinio.

- Baikit būt tokie nekompetentingi ir imkitės darbo! - neištvėrė Gerda.

Mija su Eriku susižvalgė tūžmingais žvilgsniais.

- Rodos, kad žudikas tikrai labai stiprus, - perskaitęs pirmasis pradėjo Erikas. - Gerda, gal turi spėjimą dėl įrankio, su kuriuo... atskyrė aukos ranką?

- Sprendžiant iš to, kaip sužalota ir perskrosta oda, manyčiau, kad koks nors kirvis. Laboratorija patikslins.

- Subjektas ne tik stiprus, bet ir labai įniršęs, - nutraukė pokalbį Mija, sulaukdama Eriko pikto žvilgsnio. - Turbūt jo aplinkoje atsirado koks nors dirgiklis, paskatinęs žudyti...

- Ai, tai tu dabar kriminologė, ne tik kriminalistė, - nusišaipė Erikas, paduodamas Tomui aplankalą su informacija. Mija pažvairavusi į palaidūną paėmė iš Tomo dokumentus, jam padavė savo, išimdama nuotrauką su nupjauta galūne. Jai mažiausiai reikia, kad dabar jis čia susivemtų.

- Tai yra elektrošoko paliktos žymės vietose, kuriose įėjo ir išėjo elektra. Beje, Mija, nustačiau, kad seniausia žymė yra atsiradusi prieš dvi savaites.

- Taigi, kam subjektui dvi savaites laikyti ir elektra kankinti paauglę? - iškėlė klausimą Mija.

- Šešiolikmetę, - patikslino medicinos ekspertė.

- Nes jis sadistas? Arba pedofilas. Ar auka prievartauta? - paklausė Tomas.

- Ne, neprievartauta, tačiau dėl sadisto dalies gali būt teisus, - pritardama palinksėjo Gerda.

- Iš ko sprendžiat? - į diskusiją jau įsitraukė Erikas.

- Atsiverskit paskutinį puslapį ir išvysit labai unikalų meno kūrinį, - atsiduso Tomas, atiduodamas aplankalą dažytam blondinui.

Mija pasijautė kvailai, kad pražiopsojo vieną nuotrauką, tačiau vis vien su Eriku atsivertė paskutinį dokumento puslapį ir net loštelėjo. Ten puikavosi merginos išpjaustytos nugaros nuotrauka. Nuo strėnų iki menčių oda buvo išvagota grubiomis įpjovomis, kurios kartu sudarė vieną vaizdą. Išsišakojusį medį.

- Ką tai galėtų reikšt? - pirmasis prabilo Erikas.

- Gerda, ar šios žaizdos pomirtinės? - šį kartą jau paklausė Tomas. Mija jam norėjo broliškai patapšnoti per petį, pagirdama, kaip jis meistriškai praignoravo Eriką.

- Ne. Be to, žaizdos yra labai... nemeistriškos. Ta prasme, dantytos, nelygios, netikslios.

- Tuomet tai tik patvirtina faktą, kad žudikas - sadistas. Jam patinka stebėti besikankinančią auką, jis tenkinasi jos kančiomis kaip narkotiku, - pareiškė Tomas, sukryžiuodamas rankas ant krūtinės.

- Ir dar labai jaunas sadistas, - paantrino Mija. - O šis medis yra žinutė.