♡Be my only one Baby girl♡ (BAIGTA)

48.

.....

Atidariau duris ,o ten buvo Sima.
-Vėl nepasiėmei raktų?-pavarčiau akis.
-Na aš pamirštu,-nusijuokė vėl kaip kiekvieną kartą kai paklausiu jos to pačio klausimo kaip dabar.
-Tu vieną kartą sėdėsi už durų pamatysi,-pagrasinau jai pro juoką.
-Aš žinau ,kad tu atrakinsi man duris baee.

Nieko neatsakiau Simai ir nuėjau į kambarį šnekėti su Shawn ,nes visai pamiršau.
Išgirdau jo juoką
-Amm atsiprašau ten Sima,-suprunkščiau.
-Nieko tokio,-nusijuokė,-nepalik draugės už durų Eri.
-Aha žinoma,-nusijuokiau
Išgirdau Andrew...ir supratau,kad jam reiks jau eiti.
-Shawn!...ateik truputį!
-ughh.... Turiu eiti aš tau parašysiu vėliau....Myliu.
-A.taip, viskas gerai iki,-taip ir galvojau.
Padėjau telefoną ir nuėjau į svetainę.

Dabar jau mes abi žiūrėjom mano serijalą kažkur jau visą valandą ir Simai jis pradėjo patikt.
Bet vėl kažkas pabarškino į duris ir sutrugdė.Ughhh.

-Sima eik tu atidaryk aš tyngiu,-pasakiau ,nes aš tikrai baisiai tingėjau ir buvau gerai įsitaisius.
-Neaaa aš į tūliką einu eik tu.
-Ughhhh...

Iš lėto ėjau atidaryti durų.Atidariau.
Pamačiau tai ko visiškaii nesitikėjau.
Shawn...Stovėjo su keliomis rožėmis rankoje ir didele šypsena veide.
Aš iš karto šokau jam į glėbį.
-Aš sakiau ,kad tavęs pasiilgau-sušnibždėjo man į plaukus jis.
-Bet tu sakei ,kad negalėsime susitikt.
-Naaa...aš pasakiau Andrew ,kad niekur nevažiuosiu jei dar kartą tavęs napamatysiu.Juk sakiau ,kad tavęs pasiilgau.
-Myliu tave,-stovėjau ir negalėjau jo paleisti.Tiesiog atrodė ,kad rankos susimazgė jam už nugaros.-Dabar aš tavęs nepaleisiu.
-Aš jei galėčiau tavęs taip pat nepaleiščiau Eri... ir čia tau,-nusišypsojo savo gražiausia šypsena.
-Dėkoju jos labai gražios...kada tu išvyksi?
-Gal 12 valandą nakties.
-Ugh....Tai gal nori kur nors nueiti kol tu dar čia?
-Žinoma, aš čia ir atvažiavau ,kad galėčiau pabūti tik su tavim.
Pabučiavau jį
-Palauk padėsiu gėles ir pasakysiu Simai,kad išeinu.Aš tuoj.
-Aha viskas gerai.
Nuėjau prie tuoleto durų ir pasakiau ,kad išeinu su Shawn.Ir pamerkiau gėles
Apsioviau batus.
-Tai eime,-nusišypsojau.

Išėjome iš buto.
Aš visiškai nesitikėjau ,kad jis atvažiuos ,bet tai mane be galo pradžiugino.
Išėjome ir jis sunėrė mūsų pirštus.Pajaučiau šilumos bangą nuo jo rankos kuri atrodė sušildė visą mano kūną.

Ėjome iš lėto kalbėjomės.Kol priėjome starbucks.
Kaip pirmą kartą...kaip pirmą kartą tada kai aš bijojau jam ką nors pasakyti ,nes galvojau ,kad susimausiu...
Užsisakėme gėrimus ir išėjome pasivaikščioti.
-Čia labaj panašu į mūsų pirmą susitikimą,-nusišypsojau.
-Na taip...-nusišypsojo jis-tada irgi negalėjau nustoti apie tave galvoti ir iš pirmo karto kai tave pamačiau žinojau ,kad tu kitokia nei visos,-nusišypsojo jis savo "shy" šypsena.
"Pala pala.....aš jam patikau?ne man tik pasivaideno...Erika tu išprotėjai"sukosi galvoje mintys kaip pašėlusios.
-Aš tau patikau kaip pirmą kartą mane pamatei?
-Na taip tu man patikai ,bet galvojau daugiau tavęs nepamatysiu kaip atsitrenkiai į mane ir pabėgai. O to pakabuko negalėsiu tau atiduot,-nusišypsojo jis.-bet man pasisekė ,nes tave mačiau ne kartą ir ne du ...ir kiekvieną kartą atsitrengdavai į mane.Tada dar po kontserto kalbėjausi su tavim ,o ne sulaikiau nuo kritimo ir taip aš tave įsimylėjau Eri-nusijuokė jis ,o aš prisiminus tuos atsiitrenkimus į jį taip pat nusijuokiau.
-Tu mano išgelbėtojas Mr. Mendes...Tai va kodėl į mane tos merginos taip žiūrėjo per tavo kontsertą... viena net paklausė "kodėl jis į tave taip žiūri" ,o aš galvojau ,kad joms pasirodė,-nusijuokiau.
Jis nieko neatsakė.Tik nuo žibintų šviesos apšviesti Shawn žandai matėsi ,kad truputį nuraudo.
-Gerai ,kad tada dar starbucks dirbo ,nes nebūčiau su tavim ten nuėjus,-nusišypsojau.
-Gerai ,kad prasitarei ,kad eini į strabuck ,nes taip ir būčiau vienas likęs sėdėti kambarį,-nusijuokė.

Mes vaikščiojom po parką ir pasiekėme paplūdimį.
Ėjome krantu nusiovę batus ,nes buvi šilta ir vanduo nebuvo toks jau šaltas.
-Niekada nepamiršiu kaip šlapi ėjom per miestą,-nusijuokiau.
Jis irgi suprunkštė prisiminęs.
-Buvome kaip maži vaikai,-juokiausi toliau.
-Na dabar tu taip pat mažaa,-nusišypsojo jis ir bandė sulaikyti juoką.
-Eiiii...nejuokinga,-susiraukiau.
-Aš juokauju...Tu mielaa,-nusišypsojo jis.
-O tau reikėtų pažemėt,-suprunkščiau.
Jis mane staigiai pakėlė nuotakos stiliumi.
-O jeigu tu paauktus man nereiktu pažemėt,-žiūrėjo į mane jis savo klevų sirpo spalvos akimis kurios gerai matėsi saulėlydžio šviesoj.
-Na ,o jeigu aš nenoriu,-suprunkščiau.
-Na ir gerai ,nes aš ir taip tave myliu.
Pabučiavau jį.
-Na paleisk mane.
-O gal einam maudytis?
-Shawnn net nebandykk ,-pabadžiau kelis kartus su pirštu į jo krūtinę ir susiraukiau.
-Amm o jeigu?
-Shawnn prašau paleisk,-jis pradèjo eiti biškį giliau.
-Shawnnn!-Aš jį apsikabinau stipriau.
-Na gerai,-nusijuokė jis ir nuėjo ant smėlio.
-Tau būtų nekas jei būtumei mane paleidęs.
-Na jau aš ir taip visas šlapes,-pažiūrėjo į kalnes jis ,o aš nusijuokiau.

Buvo jau 22h ir Shawn turėjo jau po truputį eiti link mašinos kuri buvo prie to viešbučio.

Priėjome mano namus ir aš stipriaii apsikabinau savo garbanių , o jis mane pakėlė ir apsuko ratu.
-Aš tavęs pasiilgsiu,-pasakiau ir akyse susikaupė ašaros,bet greitai nusiraminau ,kad Shawn to nepamatytų
-Aš taip pat tavęs pasiilgsiu princese.Myliu tave.
-Aš tave taip pat Shawn.
-Aš tau paskambinsiu kai nuskrisiu gerai?
-Tai žinoma aš lauksiu.
Pažiūrėjau į jį ir jis mane pabučiavo taip kaip tas bučinys būtų paskutinis.
Atsitraukiau nuo jo saldžių lūpų ir stipriai apsikabinau vėl.
Nenoriai jį paleidau.
-Na tau turbūt reikia eiti,-nulenkiau galvą ir žiūrėjau į batus.
Jis pakėlė mano galvą ir dar kartą pabučiavo.
-Aš tavęs Labai pasiilgsiu,-dar kartą pakartojo jis.
-Eik Shawn juk tu pavėluosi,-pastūmėjau jį.
-Jei dar kartą pabučiuosi eisiu.
Nusijuokiau.
-Tu išprotėjęs,-priėjau ir pabučiavauu dar kartą... tą paskutį kartą-dabar eikk.
-Geraii ...myliu tavee.
-Aš irgi tave myliu Mr.Mendezz,-nusišypsojau.

Jis apsisuko ir nuėjo...Aš tiesiog stovėjau ir žiūrėjau į jo tolstantį siluetą.Stovėjau ten iki tol kol jis pranyko...Pranyko tolumoje....
Pasijaučiau kaip kažkas iš manęs pasiėmė dalelę širdies.

"Viskas bus gerai jis grįš..."su šiais žodžiais pradėjau lipti laiptinės laiptais namo.
"Bet jeigu ne....juk ne visada meiės istorijos baigiasi laimingai"paskutinė mintis šovė galvoje kuri tikrai vertė susimastyti....

48 dalisss 🤷‍♀️💓💞💞💟🌍🌺🌻Na nevisaada meilės istorijos baigiasi laimingai ar gi ne?....bet kaip ši pasibaigs nežinau...😏🤔💖💓1012 žodžių😅🌍🌺Dabar tikrai turėsit ką paskaityt💞💓