♡Be my only one Baby girl♡ (BAIGTA)

89.

......

Stovėjau šoko būsenoje.
-Ne tai negali būti tiesa. Kaippp?
-Nežinau. Atlikome kelias procedūras ir tai mums parodė atėją tyrimai.
-Ačiū ,kad nepasakėte to pirmai Erikai,- te tiek ištarusi Eri mama išėjo iš kabineto, o paskuj ją ir jos tėtis, na žinoma ir aš.

"Aš jau galvojau viskas bus gerai bet taii... ne tai negali būti tiesa..."

Priėjau prie Eri mamos.
-Kada jai tai pasakysit?,-švelniai paausiau.
-Rytoj ,nenoriu ,kad ji dabar nuliūstų.
Aš tik linktelėjau galva ir apsikabinau ją ,kad nors truputį nuraminčiau.

Po gal 10 minučių nusiraminusi mama nuėjo pas Eri ,o aš likau čia. Iš palatos išėjo Simona ir Sofi linksmais veidais.
"Kodėl būtent man liepė tai pasakyti Eri mama... juk aš nenoriu jų liūdinti. Na gerai..."

-Kaip ji?,-priėjusi prie jų abiejų paklausiau.
-Viskas gerai, bet nori kuo greičiau eiti iš čia,-nusišypsojo Simona.
-O kodėl tu toks rimtas?,- pastebėjusi paklausė Sofi.
-Kaip čia jum pasakyti...
-Tiesiog sakykk,- surimtėjusi pasakė Simona.
-Mes kalbėjome su daktaru kol jūs buvote ten ir....
-Kas irr?,-abi pradėjo klausinėti- Sakyykk.
-Jei kažkas atsitikoo?
-Po kelių procedūrų atėjo tyrimų rezultatai ir....
-Kass?
-Kodėl tu nesakaii?
-Jei vėžys....
Abieju veidai dar labaiu pasikeitė ir vėl pasirodė ašaros jų akyse.
Apsikabinau jas.
-Aš galvojau jau visaks bus gerai,-ištarė Simona.
-Aš taip pat galvojau tą patį. Tik nieko dar nesakykit Eri... Jos mama pasakys tai jai rytoj.
-Bet kaipp?,- pradėjo klausinėti Sofi.
-Nežinau ...Aš pats netikiuu tuo.

......

Visi slėpėmia savo emocijas nuo Eri ,bet tada aš likau vienas su ja.
-Kodėl jūs man kažkokie ne tokie?,-paklausė sunerimus.
-Kodėl juk viskas gerai,- išspaudžiau šypsnį.
-Juk aš matauu Shawn...
-Aš tuoj ateisiu,- atsistojau ir išėjau ,o ji liko taip ir nesupratusi.
Priėjau prie Eri mamos.
-Ji klausinėja manęs kas mums visiems yra ,nes suprato ,kad kažkas ne to.
Eri mama susiėmė už veido.
-Teks pasakyti jai tai dabar...
-O gal sugalvokimia kažką kitą?
-Ne nuo Eri to nepavyks nuslėpti.

Visi nuėjome į jos palatą.
-Ohh jūs jau važiuosite namo,- vėl pasigirdo jos linksmas balsas.
-Ne... Eri mes turime kai ką tau pasakyti,-pažiūrėjo į ją jos mama.
-Aš juk sakiau ,kad kažkas blogai,-jau nusiminė ji.
-Mes kalbėjome su daktaru ir....Po tų tyrimų kuriuos tau darė atsitiktinai aptiko vėžį tavo galvoje....,-iki galo pasakė jos mama.
-Ką???-kaupėsi ašaros jos akyse- Tai kokia klaidaa. Aš netikiuu ,kad mano galvoje vėžyss. Juk aš niekuo nesergu...,-pradėjo aiškinti ji ,bet pasidavusi tiesiog užsidengė rankomis veidą. Aš priėjęs prie jos apsikabinau savo Eri, nes daugiau nieko ir negalėjau padaryti, neturėjau nei žodžių kaip ją paguosti.
Ji verkė ,o aš neturėjau kaip jos nuraminti tai man tiesiog plėšė širdį per pusė.
-Ar galite visi išeiti?,-paklausė to ko niekas nesitikėjo,-Prašau.
Jos mama nesuvaldžiusi ašarų išėjo iš palatos.
-Erii....,-norėjo kažką sakyti Simona, bet Eri ją pertraukė.
-Prašauu.
Visi išėjo ,bet aš tiesiog negalėjau palikti jos vienos. Mano kojos neleido man išeiti.
-Shawn prašau išeik ir tu.
-Ne niekur neisiu.
-Išeik,-ramiu balsu ,bet nežiūrėdama į mane vis kartojo.
-Ne neisiu niekur neisiu ir nepaliksiu tavęs ,kad ir ką tu sakysi man nesvarbu aş dabar tikria neišeisiu,- viską jai aiškiai išdėščiau, nes tikrai nesiruošiau jos palikti sėdėti čia vienos ir verkti. Ne...
-Juk vistiek aš tikriausiai mirsiu. Išeik dabarr, o ne vėliau ,kaip bus dar sunkiau...
-Nesakykk taipp. Viskas bus gerai. Aš žinau,-atsisėdau prie jos ir patraukiau jai nuo veido jos vieną sugipsuotą ranką ,o kitą su nubrozdintomis vietomis.
-Iš kur tu tai žinai Shawnn... Aš jau vos nemiriau vieną kartą, bet išgyvenau , o štai dabar jau viskas aišku...,-bandė patraukti savo rankas nuo manęs ,bet aš jų nepaleidau.
-Tu ir dabar nemirsi ir net nešnekėk taip ir net negalvok apie tai Eri.
-Negaliu...,-riedėjo ašaros jos skruostais ,o tai tiesiog degino mane iš vidaus.
Apsikabinau ją ,o ji tvirtai apsikabino mane.

........

Prasėdėjau manau čia daugiau nei valandą su Eri mano glėbyje. Ji nusiraminusi užmigo.
Paguldžiusi ją išėjau iš palatos.
Jos mama su tėčiu dar vis sėdėjo čia.
-Ji miega,-išėjęs pasakiau.
-Mhm... Ačiū ,kad nepalieki jos,- pasakè Eri mama.
-Aš jos ir nepaliksiu,Važiuokit pailsėti aš čia pasiliksiu per naktį.
-Ačiū,-šyptelėjo moteris.
-Jeigu tik kas atsitiks skambink,- atsisveikindamas taip pat apsikabino mane ir Eri tėtis.
-Žinoma.

......

89 dalisss 💞💓Aš dabarr pagalvoju apie pačiass tas pirmas dalis ar apskritai apie istorijos senas dalis tai net neįsivaizduoju ką aš ten prirašiuss loll😅😅💓💞Net gėda skaityt manau būtų, nes ši istorija buvo pirma ir nebuvo jokios patirties. Visiškai jokioss ha ha ha 😅😅😅💓💟💖💟💖Tokia cringee manau jiii, bet vistiek pabaigsiu ją rašytt.💞Atsiprašau už klaidas💞💓