♡Be my only one Baby girl♡ (BAIGTA)

85.

Atėjęs pamačiau savo Eri gulinčią ir vos galinčią kvėpuoti ,nors ir prie jos kūno buvo prijungti aparatai.
Atsisėdau ant kėdės kuri buvo šalia.
Paėmiau jos ranką ir žiūrėjau į jos užmerktas akis nieko nesakydamas ,nes nedrįsau pratarti nei žodžio.
Dar truputį į ją pažiūrėjau ir net nepajaučiau kaip pradėjau šnekėti...
-Eri juk tu nepaliksi manęs...Aš žinau jog tu nepaliksi manęs. Dar ilgai galėsi mane erzinti ir aš nepyksiu ,nes niekada ir nepykau. Dar ne kartą eisim pasivaikščioti tam parke vakare. Aš juk aš žinau... tu nepaliksi manęs ar ne? Erika... Aš myliu tave ir mylėsiu visada...prašau nepasiduok jei ir tu mane myli...,-po paskutinio žodžio ekrane pradėjo pypsėti visokie ženklai. Aš nesupratau kas atsitiko ir nesusigaudžiau.
Greitai atbėgo daktaras ir mane išvijo iš palatos kur gulėjo mano Eri.

Išėjau tai ir nesupratęs kas atsitiko. Ar jai pablogėjo? ar jai pagerėjo? aš neįsivaizdavau ,bet tik prašiau dievo ,kad viskas būtų gerai.
-Kas atsitiko? kodėl tau liepė išeiti?-paklausė Andrew.
-Tie aparatai tiesiog pradėjo pypsėti aš nežinau...,- vėl ataisėdau į savo vietą ir galvojau apie ją apie viską...

Man reikia jau rytoj vakare išvygti ,bet net nesiruošiu to daryti... aš jos taip nepaliksiu...Niekada. Jei išvykščiau vistiek netyrėčiau ramybės ir neglėčiau susikauptį į nieką ,nes mintys būtų tik apie ją...

Daktaras išėjo iš palatos. Vėl su Andrew iškarto priėjome prie jo.
-Kas jai nutiko? Ar jei viskas gerai? Kodėl tik man atėjus viskas ten pradėjo pypsėti?,-pradėjau klausinėti.
-Jai viskas gerai... na ,bet ji gilioje komoje ir nežinome ar ji atsibus ar ne reikia laukti. Ji komoje ,bet nereiškia ,kad ji jūsų negirdi,-nusišypspjo daktaras,-dabar atsiprašysiu turiu eiti.
-Tai ji mane girdėjo....?,-paklausiau savęs tyliai ir gavau dar daugiau cilties ,kad viskas bus gerai.

Andrew privertė mane eiti pavalgyti su juo į kavinę esančią čia pat. Nenorom sutikau ,nes tikrai prastai jaučiausi nors ir nenorėjau palikti jos vienos.

Greitai pavalgęs atėjau atgal ir sutikau čia vėl Sofi ir Simoną.
Jos abi pribėgo prie manęs.
-Kaip ji? ar jai viskas gerai? Tu buvai pas ją?,-klausinėjo manęs Simona.
-Buvau pas ją. Jai vismas gerai ,bet kai nuėjau ir pradėjau šnekėti su ja tie visi aparatai pradėjo pypsėti ,tad buvau išvytas iš palatos. Daktaras po 20 minučių pasakė ,kad ji gilioje komoje ,bet gali girdėti mus. Ji tikrai nepasiduos.,-apsikabinau jas abi.
-Ji jautė tave... aš žinau..,-nusišypsojo liūdnai Simona- o mes galime pas ją nueiti?
-Leidžia tik po vieną.
-Shawn tu eik persirengti ir pailsėti dabar mes pabūsime čia ,o vėliau atvažiuosi,-pasakė Sofi.
-Ugh...na man tikrai reikia persirengti...Bet jeigu ji nors menkiausiai sujudės abi man skambinate iškarto prižadat,-pažiùrėjau į jas.
-Žinoma.
-Aha.
-Na iki aš ateisiu vakare.
Atsisveikinome ir su Andrew išėjome.

.........

20:31h

Atėjauu su gitara rankose ,nes norėjau nors taip pradžiuginti ją. Savo miegančią gražuolę.
Atsisėdau ir laukiau už palatos durų kaip ir Simona su Sofija ir Josiah su Klaudija.

Prasėdėjome čia gal 10 minučių ir laukėme daktaro.
-Simona,-pašaukė moteris.
Erikos draugė atsistojusi pribègo prie jos ir apsikabino. Au moterimi buvo ir vyras.
-Kaip ji? ar jai viskas gerai? ar galiu ja pamatyti?,-ir ji pradėjo klausinėti Simonos kaip ir mes visi vienas kito.
-Jai viskaa gerai.. bet ji komoje tik laikas parodys kada ji atsibus. Daktarai sakė ,kad gyvybė jos rankose,-paaiskino su ašaromis akyse Simona moteriai.
Ji apsikabino savo vyrą ir pradėjo verkti.
Simona su Sofija juos ramino.
"Pala pala čia Eri tėvai???"

Jie priėjo ir atsisėdo šalia.
Nieko nesakiau nei aš nei jie ,bet truputį apsiraminusi moteris tarė.
-Tai tu tas Shawn dèl kurio Eri taip išprotėjus,- bandė šnekėti linksmai ,bet nelabai išėjo nei man nei jai.
-Na aš jos vaikinas..,-atsakiau.
-Labai smagu ,kad tu taip pat čia esi.
-Kaip aš galėčiau ją palikti kaip jai tai atsitiko...
-Na nenorėjau taip susipažinti su tavim tuo Erikos princu kaip ji sakydavo, na ,bet mes jos tėvai.
-Na taip aš irgi nenorėjau taip susipažinti ,bet man labai malonu nors ir dabar.
Apsikabino iš mandagumo mane Eri mama. Ji taip pat labai miela moteris kaip ir jos dukra. Jos tėčiuj taip pat paspaudžiau ranką.
........

Daktaras išėjąs iš palatos leido įeiti po vieną ar du žmones ,bet ne ilgam jei norėjom įeiti visi, nes čia mūsų buvo daugokai ir ji galėjo išvargti ,būdama tarp tiek žmonių ilgai. Žinoma visi leidome pirma eiti jos tėvus. Per tą laiką Klaudija nuėjo atnešti visiems kavos, o visi kiti tik laukėme daugiau nieko.

Po gal 10 minučių jos tėvai išėjo iš palatos. Tada leidau eiti Simonai ir Sofi ,nes jos tiesiog vaikščiojo nuo kampo iki kampo laugdamos.
O aš eisiu paskutinis ,nes vistiek nakvosiu čia ir nesitrauksiu nuo jos.

Po taip pat kiek laiko išėjo ir jos abi ,bet aš nėjau pas ją ,nes norèjau į tuoletą ,tad teko užleisti Klaudiją su Josiah.

Parėjau iš tuoleto ir Simonos su Eri tėvais nebuvo.
-O kur visi?-pasiteiravau Sofi.
-O tu jau čia. Eri mama ir tėtis nesenaii buvo atskridę čia ir labai pavargę tad jie visi su Simona išvažiavo ,kad pailsėtų.
-A taip žinoma ,o aš liksiu čia visą naktį tu taip pat važiuok namo ,-nusišypsojau.
-Aha.. bet prašau nepalik jos vienos.
-Niekada...,-apsikabinau Sofi atsisveikindamas. Iš palatos išėjo ir Klaudi su Josiah.
-Mes taip pat jau eisim ,nes jau vėlu ir rytoj lauk mūsų,-apsikabino mane klaudija.
-Tu tikrai čia liksi visą naktį?-pasiteiravo Josiah.
-Jo liksiu juk viskasan gerai,-nusišypsojau.
-Na iki rytojaus.
-Labanakt.
-Byee lauksiu jùsų rytoj,-nusišypsojau ir atsisveikinę  jie išėjo.
Likau vienas su savo Eri.

.........

85 daliss Xx atsiprašua už klaidas...o viršuje nuotraukoje babiss kurio aš labaii pasiilgus nors dar nebuvau jo meet'inus.... bye peoplee... xX