♡Be my only one Baby girl♡ (BAIGTA)

91.

Atsikėliau ir kaip kiekvieną rytą iškarto parašiau Shawn tą pačią žinutę.

E: Labas rytas♡

Iš jo atsakymo nesulaukiau ,bet tuoj prasidarė palatos durys ir pasirodė uždysęs Shawn.

-Shit galvojau spėsiu ateit iki tau pabundant,- pradėjo juoktis vos gaudydamas kvapą.
Pradėjau juoktis.
-Tu bėgai?
-Na nuo mašinų eikštelės jo.
-Tu tikrai išprotėjęs.
-Ir Labas,- įkvėpė Shawn ir priėjęs mane pabučiavo.
-Labas.
-Kaip miegojai?,- puikiai nusišypsojau- O tu?
-Taip pat kaip ir tu.
Truputį pasėdėjom ir aš nebūčiau aš jei jo nepaerzinčiau.
-Aa žinai ką supratau?,- išsišiepiau ,o jis nesupratęs pažiūrėjo į mane.
-Ką?
-Kad storuliukas bėgo ,nes norėjo suplonėti,- tai sakydama pabadžiau Shawn į pilvą ,nes jis gulėjo šalia.
-Eiii,- atsisuko į mane ir pradėjo juoktis- užpykau.
-Negalima pykti ant ligonio.
-Kodėl?
-Nes negalima
-Tada pasakyk jog aš nestoras.
Nusijuokiau.
-Naa geraiii... daugiau tavęs nevadinsiu storuliuku, STORULIUK,- Pradėjau juoktis, o jis tik papurtęs galvą nieko neatsakė.
-Na gerai atsiprašau,- norėjau paimti jam už skruosto suu dešinia ranka ,bet pamiršau ,kad ji sugimsuota ir truputį užtrenkiau jam su juo.
-Aaaatsiprašau,-sukikenau.
-už tai dar palauk,- sušnipždėjo prieš artėjant prie mano lūpų ,bet staiga pasigirdo rankenos garsas ir aš pašokau nespėjusi pabučiuoti jo.

-Laaabass,-pasigirdo Sofi balssas, o tada ir Simonos.
Aš nusijuokiau pažiūrėjus į Shawn.
-Labaa Labaa.
-Labas ir tau Shawn ,bet dabar viso gero ,nes Eri turi persirenkt,- stūmė jį iš palatos Sima. Jis pasižiūrėjo į mane ,o aš tik su šypsena pamojavau jam nespėjus ištart nei žodžio.

Simona su Sofi atnešė man patogius rūbus na kaip sportiniai juodi šortukai ir baby pink spalvos paprasta maikutė.
-O kur tėvai?,- pasiteiravau jau atgal šokinėdama ant vienos kojos į lovą.
-Kaip tu prašiai tos gražios puokštės rausvų rožyčių ir to neškiuko jie nuvažiavo jų nupirkti.
-Aa taip visai pamiršau,- nusišypsojau.
O kam gi tos gėlės ir meškiukas?
Tai mergaitei... Tai mergaitei kyrios ligos istoriją sumaišė su mano. Vakar kai buvo daktaras mano palatoje aš paklausiau apie tą mergaitę. Daktaras žinoma nenoriai ,bet pasakė kiek jai metų ir kas jai yra. Žinoma jos vardą žinojau ,nes mūsų ligos istorijas sumaišę dėl jų ir panašių pavardžių.
Tai mergaitei tik 13 metų ,o jai tai atsitiko. Norėjau jai nors šiek tiek suteikti džiaugsmo nors ir jos nepažystu.
Atėjo daktaras ,o paskuj jį ir Shawn sukikenau iš jo ,nes supratau ką jo tas žvilgsnis reiškė.

Daktaras jau padavęs paskutinius popierius ,na žinot dėl mano nelaimės pasakė jog galiu eiti. Na žinoma vaistai vaistukai kaip be jų.

Prieš išeinant saktaruj pasirodė ir tėvai.
-Labas Eri. Kaip jautiesi?ir štai imk,-nusišypsojo- o kodėl tu jų prašiai?,- plūdo klausimai iš mamos padažytų lūpų.
-Labas mama, labas tėti. Man viskas jau gerai ne veltuj daktarai paleidžia iš ligoninės,-nusijuokiau- o tos gėlės tai mergaitei kurios ligos istoriją sumaišė su mano,-nusišypsojau,-aš jai tai nunešiu.
-A taiip žinoma ,o per tą laiką aš nubėgsiu su tėčiu pasitikslinti dėl vaistų gerai?,- nusišypsojo mama.
Palinksėjau galva.

Shawn paėmė mano daiktus ir nuėjo nunešti juos į mašiną, o aš padedama Simonos ir Sofi šokinėjau link daktaro minėtos palatos. Na tikrai nenorėjau imti vežimėlio ,nes nebuvo taip man blogai.

Prie tos palatos sėdėjo senas vyras ir sena moteriškė.
Atsisėdau prie jų ,nes tikrai daugiau būčiau tuo metu nepastovėjus ant savo varkšės kojos.
-Atsiprašau norėjau paklausti ar čia guli mergaitė vardu Erika?
-Taip, o kuo galėčiau padėt?,- pasakė vyras su šioke tokia šypsena kurią manau tik tokią išspaudė.
-Na aš taip pat Erika ir jos ligos istoriją sumaišė su manąja. Aš norėjau jai atnešti štai ką,- parodžiau į meškiuką ir tas rožytes gražioje dėžutėje.
-Na dabar ten jos tėvai ,bet galiu jiems pasakyti apie tave,- atsistojo ,o aš palinksėjau galva.