Už nuostabų coverį dėkoju tegumento
###
Penktadienio vakarą su Megan žiūrėjome siaubo filmą apie vaiduoklius. Nežinau kodėl, tačiau tokie filmai mus traukė. Jie nebuvo baisūs, tad nebuvo priežasties bijoti.
Baigusios žiūrėti filmą Juodaplaukei kilo beprotiška mintis.
- Amira, turiu gera idėja,- nusišypsojo velniška šypsena.- kas nutiktu jei mes išsikviestumėm vaiduoklį?
Žinojau, jog tai nieko gero nežada. Jeigu nesutiksiu su šia mintimi Megan gali labai supykti ant manęs, o aš to nenoriu. Tad neturiu kito pasirinkimo.
Ji ir aš esame labai skirtingos. Megan yra viena iš gražiausių ir populiariausiųjų mokykloje. O aš? Tiesiog paprasta moksliukė. Mokykloje esu nepastebima, todėl nesulaukių patyčių.
- Nemanai, jog tai gali būti per daug pavojinga?- bandžiau perkalbėti draugę, o ji tik nusijuokė.
- Nagi, Amira, nebūt mažas viščiukas! Reikia išbandyti naujus dalykus!
Aš atsidusau ir sutikau su šia beprotiška mintimi. Nesu tikra ar tikrai noriu tai padaryti. Bet, o kodėl ne? Galbūt mums nepavyks.
- Jeigu kažkas nutiks, kaltinsiu tik tave,- nusijuokė mergina iš mano žodžių.
###
Po kiek laiko aš ir Megan sedėjome viena prieš kitą, o aplink mus - žvakių šviesa. Mes susikibome rankomis ir pažvelgiau į draugę.
- Pasiruošusi?- linktelėjau.- gerai, kartok mano žodžius, kuriuos sakysiu.
Juodaplaukė užsimerkusi pradėjo kalbėti lotynu kalba. Netrukus prisidėjau ir aš. Toks jausmas, lyg būčiau lengva it plunksna ir pakylu į orą, o mano kūnas atsipalaiduoja. Tačiau tai netruko ilgai.
Tuo pačiu metu su drauge atsimerkėme. Netrukus žvakių šviesa dingo ir užsidarė mano kambario durys. Tai tikrai nieko gero nežada. Megan skubėjo įjungti šviesą, bet ji pakilo į orą ir jos kaklas persisuko į kitą pusę. Ir merginos kūnas suklupo. Viskas vyko taip greitai, jog nesuregavau kaip atsidūriau šalia Megan. Susiėmiau už galvos ir pradėjau klykti ir isteriškai verkti vienu metu.
- Prašau nežudykite manęs, aš to nenorėjau,- sukūkčiojau.
Staiga žvakių šviesa vėl atsirado ir pamačiau šešėlį, tačiau jis nebuvo mano. Pagal šešėlio kūno sudėjimą galiu pasakyti, jog tai yra vyras. Vis dar negaliu patikėti jog mums pavyko prikelti vaiduoklį. Net nežinau kaip jo reikia atsikratyti. Vis dėl to Megan nebėra. Iš kur ji sužinojo kaip prikelti mirusias būtybes?
Nežinau kodėl taip pasielgiau, tačiau sukaupusi visa drąsa pradėjau eiti link šešėlio.
- K-kas tu?- sumikčiojau.
Bet netrukus šešėlis dingo, nes atsidarė kambario durys ir išvydau mamą. Ji kiek sutrikusi pažiūrėjo į žvakes. Ir tada atsiminiau Megan. Apsisukau ir pamačiau jog jos kūnas dingo. Kur ji galėjo dingti? Dar prieš kelias sekundes jos kūnas gulėjo netoli manęs... o dabar jo nebėra.
- Ka čia darai? Ir kodėl čia tiek daug žvakių?- mama paklausė.
Prikandau lūpą nežinodama ką atsakyti. Nenoriu meluoti mamai, tačiau tiesos sakyti taip pat nenorėjau. Tačiau, pasirinkimo neturėjau - teko meluoti.
- Elektra buvo dingusi, tai... uždegiau žvakes,- suknistas melas.
Mama nepatikimai palinksėjo ir liepė eiti anksti miegoti, jeigu dar norėsiu vykti į helovyno vakarėlį, kuris bus po dviejų savaičių. Paklausiau jos ir tvarkingai sutvarkiusi žvakes nuėjau į vonios kambarį. Gryžusi apsirengiau naktinius drabužius ir ruošiausi miegoti.
Tačiau man vis dar buvo baisu dėl šešėlio. Tiksliau nežinomos būtybės. O kas jeigu jis vėl apsilankys pas mane? Gal mane nužudys? Turėjau daug klausimų, bet į juos negalėjau atsakyti. Viskas priklauso nuo šešėlio.
Sveiki! Čia ir aš vėl su nauja istorija. Tikiuosi jog jums patiko😊
Nepamirškite uždėti vote ir pakomentuoti savo nuomones!🥰
~ Em
