Run Or Fight/H.S (sustabdyta)

2

Stovėjau vis dar bukai žvelgdama į duris. Aš šoke. Pirmą kartą gyvenime nutariau patylėt, o ne pult rėkti, kad man kažkas nepatinka, o šitas ožys.. Nu palauk, kai ateisi aš tau tokį kačiuką parodysiu..

Jaučiausi pikta, įsižeidusi, bet ir... Liūdnai. Nors ir buvau pripratus prie tokių žodžių, tačiau vistiek kiekvieną kartą vis skaudžiau juos girdėt. Atsisėdau ant lovos ir tyliai pravirkau. Nenoriu tikėti tais žodžiais, tačiau man tą yra sakę tiek daug žmonių, kad tiesiog nebėra jėgų manyti, ir tikėti, kad esu ne tokia.. Kad Nesu skuduras.

Nusivaliau veidą su rankove ir atsistojusi nukeliavau link balkono. Atsargiai atidariau duris ir atsirėmiau į turėklus.

-Kaip aukštai..-Sušnabždėjau. Nuo pat vaikystės bijojau aukščio ir nors stovėti šiuo metu taip aukštai man buvo šiek tiek neramu aš niekur nėjau. Tiesiog stebėjau dangų svajodama apie laisvę kokią turi debesys pamiršdama apie aukštį, apie visas problemas ir save..

Atsidusau grįždama atgal į kambarį. Iš lagamino išsitraukiau savo purškiamų dažų kolekciją. Puse mano seno miesto pastatų buvo apipaišyti mano dažais, tai buvo mano išsiliejimas.. Jaučiausi gyva ir laisva, todėl šie dažai visada su manimi kur beičau. Paėmiau juodą dažų kolonelį ir nusišypsojosi ant rožinės sienos pradėjau piešti didžiulę kaukolę.

Pabaigusi pamaniau, kodėl gi nepasidžiaugus daugiau. Pradėjau užpurkštinėti dažų ant baldų, kai baigės juoda, paėmiau baltą ir nuspalvinau lovos užtiesalą, šviestuvą ir mažiau nei puse grindų baltai. Tuomet su visomis kitomis spalvomis isdažiau visą likusį kambarį. Vienintelis dalykas kurio nemėgstu apie purškiamus dažus, tai jų kvapas, todėl vos baigusi išėjau į balkoną. Šypsojausi kaip kvailė, negalvojau apie tai kas bus kai tas garbanius pamatys kambarį. Man buvo nusispjauti, aš norėjau pakartoti, norėjau vėl jaustis bent jau šiek tiek laiminga.. Tai taikė man džiaugsmo. Laisvės.

***

Nežinau kiek dabar valandų ir kiek aš valandų prasedejau balkone besišypsodama. Lauke tamsu ir šalta, bet aš nenorėjau keltis, na.. Prisikvepavau tais dažais, atsistot negalėjau kokį pusvalandį, nes galva sukos, todėl likau sedet. Net nepastebėjau kaip laikas greit prabėgo.

Pradėjo traukti miegas, todėl vos laikiausi neužsimerkus. Kambaryje staiga užsidegė šviesa. Kelias minutes buvo tyla, o aš per daug tingėjaus keltis, kad pažiūrėčiau kas ten.

-#$&*, #%$&*, kas po velniais čia per #%@&$?!-Pašokau iš vietos kai išgirdau tokius riksmus. Garbanius atėjo kaip žadėjo, maniau jau nepasirodys. Vos pastovinti atsiremiau į balkono duris ir žvelgiau  į Garbanių kambary. Ugh, jame vis dar dvokė dažais.

Garbanius stovėjo visas paraudonavęs iš pykčio, galėjau girdėti jo dažną kvepavimą. Žandikaulio linija stipriai suspausta.

-Sveikas..-Sumurmėjau. Aš taip norėjau miegot, kad vos ant kojų laikiausi. Vaikinas pradėjo kažką murmėt panosiai, galbūt ramino save, kad manęs neišmuštų.

-Tu maža bjaurybę. Kas tau negerai? Durna? Pabėgus iš "psihuškės" ar kaip? Nu nachrena* taip padarei?!-Pradėjo rėkti. Aš šyptelėjau ir nusijuokiau.

-Šiaip, nepatiko kambarys, persidekoravau savo stiliumi,-Vaikinas stovėjo šoke ir nejudėjo kelias akimirkas. Tada atsiduso ir apsisuko.

-Velniop visą tai.. Daryk ką nori, tai tavo kambarys. Neturiu laiko tavęs auklėt.-Tai pasakęs jis išėjo, o aš nuslydau durų stakta ant žemės ir užsnūdau.

---

nachrena*- kam?

^^

Sekmės mokykloje!