Trečiasis Salvatore [Lithuanian language]

Įžanga

Na va, sėdžiu autobusų stotelėje su rožiniu lagaminu. Juokinga, juk aš vaikinas, kam man rožinis lagaminas. Bet jei ne ji, viso to nebūtų įvykę ir dabar jos lavonas negulėtų sugrūstas šiame lagamine, ir man nereikėtų laukti autobuso į prieplauką, kad atsikratyčiau lavono.

Na, bet pradėkime nuo pradžių. Aš Nikas, man 17 metų ir aš esu vampyras jau 53 metus. Ji-tai mano mergina, na dabar jau buvusios merginos lavonas. Ji taip pat buvo vampyrė, kol aš jos šį vakarą nenužudžiau. Jos vardas buvo Emilė, ji atrodo aštuoniolikos jau daugiau nei 32-viejus metus. Kodėl aš ją nužudžiau? Todėl, kad ji bjauri kalė, nekenčiu jos. Nors kažkada pasitikėjau ir mylėjau ją.

Pirmą kartą Emilę sutikau maždaug 1981-ujų birželį ir iškarto ją pamilau. Nors ji ir buvo žmogus, sugebėjo mane suvilioti. Tapome pora, po kelių savaičių prisipažinau jai, kad esu vampyras, o dar po mėnesio paverčiau ir ją tokia. Gyvenome kartu, klaidžiojome po pasaulį, mylėjome vienas kitą, na bent jau aš ją mylėjau iki šios dienos, kai ji man pasakė tiesą. Tiesą kuri mano širdį sudaužė į tūkstančius dalelių, tiesą kurią ji slėpė nuo manęs daugiau nei 32-viejus metus, tiesą, kad ji visą tą laiką naudojosi ir žaidė su manimi, kad nuo pat pirmos akimirkos kai mes susitikome ji jau žinojo kas aš esu, pasinaudojo manimi, kad ją paversčiau vampyre ir ji galėtų atkeršiti mano tėvui, kuris jau senai yra miręs.

Pasirodo, mano tėvas, maždaug 1934-aisiais metais nužudė jos motiną ir brolį. Todėl kai prieš porą dienų atvykome į Floridą, kur gyvena mano penkiasdešimtmetė sesuo, kuri nieko nežino apie antgamtines būtynes ir mano, kad aš jau esu miręs. Emilė norėjo atkeršydama mano tėvui nužudyti ją ir mane, bet kvailai padarė prieš visą tai darydama ji pasakė man visą tiesą slėptą 32-iejus metus ir tik tada norėjo mane nužudyti, bet jai nepavyko, nes aš nužudžiau ją pirmas ir ikišau jos kūną į jos rožinį lagaminą..