My best friend / Kim Minseok [LTU] [Baigta]

Tai Nejuokinga!

     Negalėjai apsakyti savo laimės. Žmogų kurį mylėjai visą savo gyvenimą pasirodo, kad myli tave taip pat. Ar žmogus gali būti laimingesnis? Na nebent vaikai.
     Ateinančią 2 savaitęs nereikės į universitetą, todėl paprašei savo mamos, kad jums dviem leistų pabūti dar šiek tiek. Ji nieko nelaukusi sutiko. Sakai:

     - Na tai ką veiksim?

     - Žiūrėsim filmą ir apsigyvensi mano glėbyje.

     - O tu ne per daug cheese?

    - Ne, kai myli žmogų nori, kad jis būtų kuo arčiau.

     - Žinau, todėl visada ir pavydėjau tavęs,- supratusi, ką pasakei staigiai užsidengei burną. Minseok nustebęs stovėjo ir pradėjo juoktis. Tu išpūtei žandus ir sakai:

   - Tai nejuokinga!

    - Juokinga! Negaliu patikėti, kad tai tau išsprūdo! Tai aš tau patinku tiek ilgai!?

     - Tyliai būk tu ten!

     - Tai aš čia biški delsiau.

     - Ką turi omenį?

     - Prisimeni kai kažkas tave nuskriausdavo kitą dieną net bijodavo į tave pažiūrėti?

    - Na taip.

    - Tai buvo mano darbas. Man tu patinki labai senai.

     - Ką!!? Negaliu, einu pasikart,- Minseok tuoj tave apkabino iš nugaros ir sako:

    - Taip negalima. Tai su kuo aš tuoksiuos, su kuo auginsiu vaikus?

     - A truputi ne per anksti galvoji apie vaikus?

     - Kodėl gi per anksti? Mes jau legaliai galime tai daryti,- tu išraudai ir sakai:

     - Tu gal pablūdai?!

      - Ne. Prisimeni kai per tą projektą privertei mane miegoti su tavim?

     - Nu...?

     - Jai ne miegas, nežinau ar dar būtum nekalta,- tavo kojas netikėtai apleido jėgos.