Atsikvėpiau. Giliai mąstyti tenka. Kol sulaukus sutemos gaidžiai sugieda antrą kartą. O gal? Tyla pries niūrią audrą eilinį sykį niūrią dainą traukia. Suprask. Tai lyg konvulsinis pratimas, su kiekvienu atokvėpiu vis tempiantis tave žemyn. Palauk nors vieną kartą ir susitiksim dar kada mes vandeny. Trumpi apmąstymai tai mano vargas, jaučiuos nuolat lyg paskutinis vergas. Įkvėpk. Nebeišeina? Tikriausiai tai tokia lemtis, kuri pastoviai tenka žmogui. Matuoti savo svajomis vis moko dėdė kur apsipažinom kepyklėlėj.
YOU ARE READING
*Be pavadinimo*
RandomTai minčių makaronai, kurie nereikalauja pavadinimo, kad galėtų egzistuoti. Miniatiūros, kurios šaukia ir tuo pat metu tyli. Mąslūs samprotavimai.
