"Ciklas"

IV

Dangus buvo niurus o už lango pūtė vėjas, skraidė spalvoti lapai, krapnojo.
Ore tvyrojo švelnus pušų ir kakavos kvapas, buvo šiltą ir gerą.

Susisukus į pledą sėdėjau ant palangės ir gėriau šiltą kakavą kurią man padarė Amber. Amber buvo maloni ir rūpestinga, bet ji buvo šalta. Iš jos nėjo jokios emocijos, tiesiog nieko, kad ir kaip banaliai tai skambėtų, tai tiesa. Aš ja pažinojau trėjus metus, ir nei vieną kartą ji neparodė emocijų. Iš jos tiesiog nėjo energija.

Apart nuo Amber, Vanilla buvo kitokia, ji turėjo emocijas. Gal net šiek tiek per daug jų. Ji visada buvo laiminga ir kupina jėgų net per tokius mėnesius kaip Spalis. Jų išvaizda irgi skyrėsi. Amber turėjo gan ilgus kaštoninius plaukus, tamsias mėlynas akis, pati buvo pasportavusi nes laisvalaikiu užsiėmė joga ir boksų. O jos aprangą buvo paprastą bet tuo pačių suderintą, švelniai pilkas megztinis ant kurio buvo nupieštą jaunojo mėnulio fazė, juodi, aptemti, džinsai. Ir pilkai juodas šalikas.

Vanilla, oi ta Vanilla. Šviesiai violetinei, mėlyni plaukai, visada surišti i du mažus kuodukus. Mėlynos su violetinių atspalvių akys, pati buvo gan apvalių formų. Visada vilkėdavo kažką mielo ir spalvoto. O jos ausis puošė du kabantys, rožinių lėdų formos auskarai. Jos stilius puikiai atitiko jos asmenybe.

Jos buvo mano kambariokės, su lygiai tokiom pačiom bėdom kaip aš. Jom buvo po penkioliką metų (Bent iš išvaizdos taip atrodė) Bet iš tikrųjų, jos buvo daug senesnės. Amber buvo šimto šešių metų o Vanilla, nu kažinau, ji man nieko nesakė apie savo metus. Beto Vanilla buvo nematomą kai kuriem žmonėm. Amber buvo kaip aš visai normali, ištikro daug normalėsnė, neturėjo kaukės ant pusė veido ir deformuotų ragų. Ji buvo kaip žmogus, jei ir priklausė ši mielą trobelė miško pakraštį.

Mes visos puikiai sutarėme, jos buvo mano sesės. Ir žodžio prasme ir biologine prasme.