Vidurnakčio saulė (trečia "Tamsos" knyga)

13 skyrius

Sebastianas:

Mes su Lėja dabar buvome planetariume. Paprašiau vieno iš pažįstami, kad mus čia įleistų nors jau ir buvo naktis ir jis nedirbo. Pagalvojau, kad tai būtų puiki vieta pasimatymui ir, kad tai turėtų jai palikti ne mažą įspūdį.

-Kaip nuostabu, - tarė Lėja man įsikibdama į ranką, - Tu tikrai žinai, kaip per pasimatymą palikt mergina be žado, - nusišypsojo ji žiūrėdama į žvaigždes.

-Stengiausi, - nusijuokiau.

Išgirdau už nugaros krebždesį. Atsisukęs pamačiau Benjaminą ir jo vyrus. 

Atsidusau. Tai tikrai nebuvo geriausias laikas būti užpultam, bent ne su Lėja šalia. Bet yra kaip yra. Svarbu buvau pasiruošęs tam. Žinojau, kad Benjaminas jau greitai žengs savo žingsnį. Buvo tik laiko klausimas kada jis užpuls mane ypač , kai manė, jog mano broliai negyvi.

-Būk už manęs, - tariau Lėjai.

-Kas čia vyksta? - paklausė ji. Jos balse buvo vos juntama baimė.

-Viskas gerai, - nusišypsojau jai. Nenorėjau, kad ji bijotų, bet tai buvo neišvengiama. - Pažvelgiau į Benjaminą. - Aš jau seniai žinau, kad už mano šeimos užpuolimų slepiesi tu ir laukiau tavęs, - tariau jam.

-Negaliu paneigti, bet tau tada dar reikėjo veikti, o ne laukti mano ėjimo. Gal tada nebūtum miręs, kaip tavo broliai.

-Galiu garantuoti, kad mano broliai daug gyvybingesni nei tu manai.

-Nereikia blefo, Sebastianai. Abu žinome, kad nei vienas jų negalėjo išgyventi.

Jis darė ženklą ranka ir šalia jo apsireiškė dar dešimt vampyrų.

-Jei taip sakai. Vienuolika prieš viena nelabai sąžininga, - tariau nužvelgdamas pasirodžiusius Benjamino vyrus.

-Na man juk reikėjo būti tikram, dėl savo pergalės, - šaltai nusišypsojo man Benjaminas.

Aš buvau surinkęs visą informaciją apie Benjaminą, kai paaiškėjo, kad jis priešas. Žinojau, kad jam du šimtai metai, kad vampyru virto jo šeimos užpuolimą ir, kad net jis pats nežinojo, kas jį pavertė. Visada stengdavosi neiššokti mūsų pasaulyje likti, kuo mažiau pastebėtas. Jis ir mano asmeniniame sąraše prieš sužinant tiesą buvo pagrindinis įtariamasis po to, kai sužinojau, jog jis buvo pora su Ieva. Po mano Kristoferio užpuolimo įsitikinau, jog neklydau.

-Tai gi gandai apie tave ir Ieva buvo tiesa, - tariau.

-Taip. Manau, tu kaip niekas kitas suprasi mano kraujo troškimą juk ir pats esi netekęs tos, kurią mylėjai.

Taip aš galėjau suprasti šią jo poziciją. Pats norėjau išskersti kiekvieną prisidėjusį prie Tėjos mirties, bet tai nereiškė, jog ketinau leisti jam laimėti.

-Noriu paprašyti, kad paleistum merginą, kuri dar su manimi ji nieko dėta prie šito. Tavo kerštas nukreiptas turėtų būti tik prieš mane, - pasakiau jam.

Jis kurį laiką žvelgė į Lėją nieko nesakydamas tada tarė:

-Gerai, mergina gali keliauti iš čia.

-Nežinau, kas čia vyksta, bet akivaizdu, kad nieko gera, - tarė Lėja man suimdama mano ranką. - Aš niekur neisiu be tavęs.

Atsidusau.

-Privalai viską apsunkinti ar ne? Tau nereikia matyti to, kas čia bus patikėk manimi.

-Ne, -tvirtai atsakė ji.

"Užsispyrusi, kaip visada" pagalvojau.

Garbės žodis, jei su broliais kada pakratysime kojas tai per savo moteris, nes jos niekada mūsų neklauso, dėl savo užsispyrimo.