Vidurnakčio saulė (trečia "Tamsos" knyga)

Epilogas

Lėja:

-Tu tuo tikra? - paklausė manęs Sebastianas.

Mes gulėjome lovoje Sebastiano miegamajame besikalbėdami.

-Taip, - nusišypsojau jam. - Aš noriu, kad mane paverstum. Mes kartu jau beveik metus ir aš žinau viską apie tavo pasaulį, ką turėčiau žinoti. Žinau koks tavo pasaulis pavojingas ir kaip man pavojinga būti žmogumi jame ir kaip tau jame gali būti sunku mane išlaikyti saugią, jei toliau liksiu žmogus. Emilija man tai pat papasakojo viską ko turiu tikėtis tapusi vampyre, kaip pasikeisiu aš pati ir mano gyvenimas. Tad žinau į ką veliuosi ji man tai pat pasakojo, kaip Kristoferiui ją buvo sunku išlaikyti gyvą ir saugią jūsų pasaulyje. Kaip ne vieną kartą ji vos nemirė. Aš pasiruošusi tapti vampyre, jei tai reiškia, jog amžinai busime kartu ypač, kai žinau, jog tavo jausmai man tikri, kaip ir tavo man.

Jis linktelėjo tada paklausė:

-O kaip tavo tėvai?

-Jiems viskas bu gerai. Su laiku rasiu būdą, kaip jiems atskleisti tiesą apie save. Sebastianai, aš tai pat noriu būti laiminga ir mano laimė esi tu. 

-Kaip savanaudiška, - nusišypsojo jis man.

-Galbūt, - atsakiau, - bet kartais reikia būti savanaudžiu, kad gautum ko nori.

-Tiesa. Myliu tave, - tarė jis.

Net po tiek laiko galėjau ir galėjau klausytis šių žodžiu iš Sebastiano lūpų. Po tiek metų meilės jam be atsako man kartais vis dar atrodydavo, jog sapnuoju nors ir žinojau, kad tai tikra. Mes su Sebastianu buvome kartu ir jis mane mylėjo tai pat, kaip aš jį. 

Aš iš tikro nebijojau virsti vampyre. Tai buvo maža kaina už galėjimą amžinai būti su juo. 

Savo šeimai atskleisti tiesą, jog esu vampyrė tai pat ketinau atėjus laikui. Iš Emilijos žinojau, kaip sunku tai gali būti, nes jos mama ją neiškarto priėmė, bet tai pat žinojau, kad galiausiai mano tėvai susitaikys su tuo, nes mane myli ir nenorės manęs prarasti, kaip prarado mano seserį.

-Aš tave tai myliu. Labai, - atsakiau.

Sebastianas mane prisitraukė visai arti savęs ir pabučiavo. Bučinys buvo švelnus ir kupinas meilės, tada suleido savo iltis man į kaklą. Kas reiškė, jog jis pagaliau pasidavė ir sutiko mane paversti vampyre.

§

Na ką mielieji istorija pilnai baigta. Labai lauksiu jūsų nuomonių, tikiuosi pavyko jūsų nenuvilti iki pat galo su istorijos siužetu. Tai pat norėčiau paklausti, kuri pora buvo jūsų mėgstamiausia ( Kristoferis ir Emilija, Matas ir Kristina, Viljamas ir Marija, o gal Sebastianas ir Lėja)?