Strawberry Tart 101: Press Start!/baigta

5🍓

Baekhyun pov.

Dieve kaip skauda galvą.
-Sehuuuuuuuun!-pradėjau šauktis brolį, susiėmęs už galvos.
-Tai ką, pijokas prabudo? Ir kaip sekasi "Vakarėlių Siela"?-erzino mane jis, atėjęs...
-Man galvą skauda, duok vaistų!
-Pasiimk!
-O kad galėčiau...
-Ne invalidas esi pasiimsi. Juk kojas turi...
-Sehuuun, juk tu manim turi rūpintis!!!
-Deja Baekhyun, nepamiršk, kad galiu pakviesti gigantą...-pagrasino. Aš staigiai pašokau iš lovos ištiktas šoko.
-Sehun, nebūk toks savanaudis, juk tu mane supranti, tiesa?
-Chanyeol irgi tave suprastų...
-Ar kas mane kvietė?-paklausė į kambarį įėjęs milžinas.
-Nu va, vilką mini, vilkas čia. Mūsų lėliukui galvytę skauda...
-Tai duok vaistų-atsakė vaikinas.
-Juk jaunas yra, pasiims...-atsikirto Sehun.
-Aš liepiau duot jam vaistų!-pakėlė toną Gigantas.
-O aš atsisakau!-nenusileido Sehun.
-Vaikinai!-atsakiau ir pakilęs iš lovos, pats susiradau vaistus... Jie į mane žvelgė pilni neapykantos.
-Kas?!-paklausiau nurijęs tabletę.
Broliai tik pavartė akis ir abu išėjo, palikdami mane vieną. Na ką, reikia grįžti atgal į lovą, kol negrįžo...

Sehun pov.

Tas Baekhyun tikrai nesutvarkomas mažas vaikas. Kartais man atrodo, jog jis yra iš mūsų jauniausias...Nors ir vaidina pagal amžių labiausiai subrendusiu...Kodėl mes jį vadiname lėliuku? Nes jis toks ir yra. Nieko, kaip suaugęs žmogus nepadaro. Tik nesuprantu kodėl aš, būdamas jauniausias, turiu prisiimti visus darbus...

Chanyeol pov.

Man jau įgryso tas Baekhyun! Arghh!!! Greičiau jau jis susirastų butą ir išsikraustytų!

Staiga mano mintis nutraukė skambutis į duris. Pažiūrėjau pro durų skylutę. Ten stovėjo mergina ir mūsų dėdė.

Greitai, pakeitęs nuotaiką, įleidau juos vidun.

-Pakviesk brolius-pasakė Senelis ir atsisėdo ant sofos.
Aš išėjau.

Irene pov.

Na ką, pradėkim. Kaip ir sakiau, darbas sunkus, bet atlyginimas geras...

Po kelių minučių, tas didelis vaikinas prisistatė su 2 kitais, jaunesniais. Ir tada mūsų akys susitiko. Su tuo blondinu.
-Ką tu čia veiki ačkarike?-paklausė jis įžūliai.
-Ei tu, turėk nors kiek pagarbos prie šito pono! Išlepintas vaikelis...-atsikirtau.
-Tai tu pažįsti mano sūnėnus?-paklausė senas vyras, sėdėjęs ant sofos.
-Tas blondinas, vakar manęs vos nenutrenkė...-parodžiau į vaikiną.
-Tu pati kalta. Buvai akla višta ir nieko nematei, o dabar čia bandai man visą kaltę suversti?
-Tu!-sušnypščiau pro sukastus dantis.
-Gali jį vadinti Sehun. Aš Baekhyun, vyriausias dėdės sūnėnas. O šis gigantas vardu Chanyeol-pristatė vaikinas su šypsena. Jis buvo šiek tiek susivėlęs, tačiau tik pridėjo jam mielumo.
-Malonu Baekhyun-paspaudėme vienas kitam rankas.-Aš Irene
-Ji jūsų nauja prižiūrėtoja, mokytoja, namų tvarkytoja ir t.t... Tikiuosi prižiūrėsit ją, klausysit ir virsit geresniais žmonėmis-pasakė jų dėdė. Baekhyun šypsena pakilo, Chanyeol tik pavartė akis, o Sehun veide degė pykčio liepsnos.
-Ji pradės darbą jau rytoj. Nepridarykit man sarmatos...Aš jumis pasitikiu-pasakė ponas ir išėjo palikdamas mus. Chanyeol išsivedė išsišiepusį Baekhyun, taip palikdamas mane su tuo pamaiva.
-Tai ką, sakai čia dirbsi?
-Dirbsiu ir tikiuosi, jog visko nesugadinsi
-Bus matyti-tai pasakęs pamerkė akį ir apsisukęs nuėjo.
Dieve, koks jisai savymila.
Vienas matosi visada kažkoks mood...
Antras Savymila...
Na o trečias, linksmas žmogus...
Irene, sunkumai prasideda
Nusišypsojau, o tada išėjau...