TesT

-1-

,,Susipažinau su atlikeju. Skaitėsi Rusijos repo įžimybė. Kylanti žvaigždė. Nei aš jo muziką mėgau, nei klausiau, bet taip gavosi, kad gavau proga su juo pasikalbėti. Keistas jausmas. Atrodo visi tą žmogų puikiai žino, "pažįsta" iš intervių ir kitų televizijos pokalbių, bet kai tenka su juo gyvai kalbėti, supranti, kad 90% asmenybės visai nepažįsti. Nežinai, ką jis jaučia. Net nenutuoki, kaip jis gali elgtis. Tu tik spėlioji, kad galbūt jis savanaudis, labai panašus į gana pochuistišką ar vulgarų asmenį. Kaip sakoma: ,,Sutinka pagal rūbą- išlydi pagal protą". Taip ir mes, żmonės, civiliai, manom, jog esam aiškiaregiai ir net nepabandom jo suprasti. Nevisuomet žvaigždės kelias klotas rožių žiedlapiais.''
Paprasta mergina iš Vilniaus. Miestą žinojo kaip savo penkis pirštus. Pastovių draugų neturėjo, bet dabar trinasi neklaužadų penketuke. Užtat gyvena pasiturinčione šeimoje, kurioje tėvai ją perdaug myli. Daug kuo ji domėjosi, ieškojo savęs įvairiuose srityse, nes bijo neturėti ateities. Juk kiekvienas žmogus turi žinoti, ko jis nori. Taip, kalba visi suaugę, o ji tik galėjo bijoti ir ieškoti. Tris gyvenimo metus atidirbo balete, sekančius penkis- palaidojo pramoginiuose šokiuose, kol pasiryžo išbandyti kažką naujo ir mėnesiui apsilankė kick-bokse. Sportas jos genuose, tyvuliuoja kraujyje, bet nė viena šokių rūšis neįtraukė, o kovos menai baugino, nes nepasitikėjimas savimi buvo didesnis už ištvermę. Ir štai, per stebuklą, ji išsiprašė tėvų imtis lauko teniso. Jau septyniolika, laiko lieka vis mažiau. Ilgai jie ją atkalbinėjo. Atrodė, šeima pinigų turėjo, bet vistiek, buvo įsitikinę, kad tai per brangu. Galiausiai, kai mergina paėmė nuosavą raketę į rankas, jautriai perbraukusi per storas jos stygas, pajuto virpesį širdyje- ji rado tai ko ieškojo. Rado hobį, kuris leido atsitraukti nuo visų mokyklinių rūpesčių. Meno ji irgi neužmiršo. Nuo vaikystės tėvai matė talentą piešti, o senelis paskatino nueiti į burelį, kur per du metus ji išmoko akademinio piešimo pagrindų. Suderino grafikus. Suderino ir dailę, ir tenisą. Tai ne viskas, dėl ko ji jautėsi laiminga. Ji dievino repą, bet ne tą jaunos repo mokyklos, o senosios. Tos senosios mokyklos, kurioje lyg žuvys vandenyje jautėsi patyrę atlikėjai. Atrodo keista, meniška siela pamilo grubų muzikos žanrą. Nors mergina buvo labai išranki ir klausė tik tų atlikėjų, kurių eilės buvo vertos dėmesio ir prasmingos, tačiau ji visada rasdavo vis naujus kūrinius, kuriuos galėjo klausytis nesiraukydama.
Tačiau tas atlikėjas, su kuriuo jai teko susipažinti, atstovavo naująją repo mokyklą, kur keiksmažodžių bei beprasmybės dainose buvo daugiau nei žvaigždžių dangaus skliaute. Ji žinojo, kas jis, ji žinojo jo dainas, bet niekada neklausydavo savo malonumui bei nesidomėjo pačia asmenybe, kuri tai kūrė. Kaip gi ji pateko į TesT'o koncertą?