TesT

-3-

Koncertas pasibaigė, tačiau atlikėjas kaip visada nusprendė koncertą užbaigti gražiai, todėl šūktelėjęs žiūrovams, jog padalins keletą autografų fanams prie koncertų salės pastato įėjimo išėjo iš scenos. Buvo išties linksma, daug triukšmo žmonių, prakaituotų kūnų ir dūmų. Koletė stengėsi neatitrūkti nuo draugų, tačiau jie nepernelyg stengėsi jos nepamesti minioje. Žmonės šaukdami ėmė brautis kaip tik galėdami. Daugiausia spiegiančių merginų, kurios galėtų ką nors nudėti plikom rankom už TesT'o autografą.
- Fran! Neatsilik!- Mergina atsigręžė į draugus, kurie ėmė judėti priešinga kryptimi nei minia. Ši pajutusi nepasitikėjimą ir nedidelią baimę pasimesti skubiai sekė iš paskos. Staiga šalia išdygo Karolis ir žvilgtelėjęs iš aukštai sučiupo Koletę už rankos ir greitesniu žingsniu pavijo draugų grupelę. Jos ranka nejučia ėmė prakaituoti, o širdis spurdėti lyg drugelis. Tas konfliktas tarp jų buvo kur kas didesnis nei jų draugai įsivaizdavo, bet dabar lyg akimirkai viskas pasikeitė.
- Kur jie eina?- Pirmą kartą per visą savaitę tarė vaikinui ir toliau sekdama paskui pamatė, kaip grupelė užlipo ant scenos ir dingo užkulisiuose.
- Mes žinom trumpesnį kelią iki išėjimo, kur bus galimybė gauti autografą.
- Kam..? Ta prasme, man to nereikia.- Sustojo, o jos garbanoti plaukai žaviai užkrito ant veido.
- Na man irgi nereikia... bet ten mūsiškiai.- Gūžtelėjo pečiais, akimirkai sustojęs.- Einam.- Vėl timptelėjo merginą už riešo ir nusitempė ant scenos. Ji akimirka atsigręžė į vis dar besigrūdančią minią pro santykinai mažus tris išėjimus ir galiausiai atsidūrė aklinoje tamsoje. Priešais matėsi tik mažytis žalias kvadratėlis.- Atsargiai... laiptai.- Sušnibždėjo ir ėmė lipti kas antra pakopa, nuo ko mergina vos spėjo pavyti. Akimirką Karolis sustojo ir atidarė duris, virš kurių ir kabėjo tas švytintis žalias kvadratėlis su ženklu 'išėjimas'. Ryški šviesa ir ilgas koridorius vedantis nežinia kur. Pora pasileido bėgte pro siauro koridoriaus duris su prikabintomis kortelėmis. Koletė mestelėjo žvilgsnį į vieną iš durų užrašų, o ten 'prodiuseris'.
- Dieve, Karoli...!- Piktai ir ganėtinai išsigandusi sušnibždėjo.- Mes gi žvaigždžių zonoj..! Mus nudės, jeigu pagaus!- Nurodė smiliumi piršto sau prie smilkinio ir pasukiojo, tik taip pajėgdama apibūdinti trumpesnį kelią.
- Jeigu pagaus.- Pabrėžė ir priėjęs koridoriaus galą suėmė geležinių durų rankeną, kurios rodė į avarinį išėjimą.- Eini?- Nusišypsojo lyg niekur nieko, o Koletė tiesiog neturėjo išeities. Vaikinas atidarė geležines duris ir pora ištrūko laukan. Karolis ėmė leistis metalinėmis kopėčiomis, o apačioje matėsi, kaip mūsų draugų penketukas bėga už pastato. Koletė jau uždarinėjo duris, bet jos žvilgsnis sustojo ties kažkokio žmogaus siluetu koridoriaus pusiaukelei. Tai buvo TesT'as, laikantis rankoje pustuštį butelį. Jis kiek nustebęs kilstelėjo antakius ir nežymiai šyptelėjo, pamatęs garbanų veltinio savininkę. Ši visa persigandusi užtvojo duris ir ėmė ko  nešokinėti laiptų pakopomis žemyn, paskui Karolį.
- Viskas gerai..?- Sunerimo, pamatęs nusileidusios merginos netikėtumo kupinas akis.
- Aš... aš...- Mikčiojo ji.- Viskas gerai.- Giliai atsikvėpusi, tarsi išlaisvindama adrenalino per didelę koncentraciją plaučiuose.
- Tada paskubam...- Jis vėl ją suėmė už gležno riešo ir bėgdamas tempėsi iš paskos. Po kelių akimirkų jiedu pribėgo tą pačią didelią minią prie metalinės tvorelės su apsauginiais ir bandė spraustis. Karolis stumė Koletę gilyn, kol ją vėl kažkas suėmė už rankos ir pritempė prie tvorelės. Ši ko nedūsdama atsidūrė pačiame priekyje, o už jos draugai: Nedas, Faustas, Karilė, Agnė ir Tėja.
- Dieve, gražinkit mane atgal, kur nėr žmonių...!- Piktai šūktelėjo draugams mergina, bet šie nieko neišgirdo, nes kaip tik tuo metu pasirodė atlikėjas ir visos fanės ėmė spiegt. 'Dieve šventas, kas toms mergoms negerai?'- Galvojo ji ir priešinosi spaudimui iš nugaros.
Visi maldavo autografo, nuotraukos, o Koletė meldėsi, kad iš jos nepadarytų pašteto. Reperis palengva slinko takeliu vis prieidamas prie klykiančių merginų bei pasirašinėdamas, o dabar jau buvo bepraeinąs merginą, kol ši visomis pajėgomis bandė ištraukti prispaustą ranką. Plikius žengė du žingsnius atgal ir lyg užmiršęs aplinkui siaučinčią minią žmonių įsistebeilijo į garbanę. Jo ganėtinai blankus veidas paslaptingai šyptelėjo kažką prisiminęs ir liepė apsauginiams ją išlaisvinti iš žmonių minios.
- Ką?! Kas vyksta?- Persigandusi pasižiūrėjo į akmeninius kostiumuotų gorilų veidus, kurie atstūmę akimirkai žmones praleido ją pro vartelius.
Akyse viskas raibsta nuo telefonų blyksčių, klausa atbukusi nuo klyksmų ir be proto didelis skausmas dešiniajame žąste. Kolet atsigręžė į žmones už vartelių, kur turėjo būti draugai, bet nieko nesimatė. Tuomet ji pajuto, kaip jos liemenį apglėbė kažkieno ranka ir pradeda vestis link juodo autobusiuko.
- Eime, kol fanai mūsų nesudraskė...- Rusiškai prabilo kimus balsas šalia. Ji atsisuko ir pirmiausią ką įžiūrėjo, tai tatuiruotę, išraitytą po akimi. Vaikinas arogantišku žvilgsniu pamojavo žmonėms ir įstūmė Koletę į autobusiuką bei pats įsėdęs uždarė slankomas duris.
Mergina susigūžė sėdynėje pagaliau pajutusi tylą, bet nerimas nedavė ramybės. Priešais ją įsitaisė repo žvaigždė. 'Kaip elgtis? Ką kalbėti?'- užpliūdo ją mintys. Vadinamas TesT'as iš po sėdynės ištraukęs butelį šampano elgesi, lyg šalia jo nieko nebūtų. Vos į autobusiuką įlipo vienas apsauginis ir įsitaisė priekyje prie vairuotojo, mašina pajudėjo iš vietos.
- Tu supranti mane?- Prabilo savo gimtąja kalba, o Frančeska nedrąsiai linktelėjo ir užkišo atsiskyrusią garbaną už ausies.- Tuomet problemų nebus...- Nusijuokęs atkimšo šampano butelį ir atradęs du bokalus ir dėžutės po kėde, pripildė.
- Aš nenorėjau atsidurti jūsų zonoj... mane draugas nusitempė... aš nesiruošiau nieko blogo daryti, mudu ieškojom trumpesnio kelio...- Skubiai persijungusi į rusų kalbą ėmė berti pasiteisinimus, manydama, jog tik dėl to vaikinas ją pasiėmė.
- Ramiai.- Pertraukęs nusijuokė.- Atsipalaiduok, mergyt...
- Kodėl aš čia?- Paklausė kiek virpančiu balsu.
- O norėjai, kad tave minia visai sutraiškytų?- Šypsojo ir tiesė ranką, norėdamas jai paduoti bokalą, bet pusiaukelėj sustojo.- Tu pilnametė?- Mergina linktelėjo, bet akimirką suprato, jog neturėjo, todėl pamelavusi dar stipriau sučiaupė lūpas.- Imk.- Įspraudė jai į rankas bokalą.- Kuo tu vardu?
- Kol...Koletė, bet draugai vadina... Kol arba Kolet. Tiesiog Koletė.- Ji gurkštelėjo šampano, nes jaudulys visai išdžiovino gerklę.- O tu?- Akimirką reperio veidas sustingo, o akyse pasirodė nuostabos kibirkštėlė.
- Tu manęs nežinai?- Dar labiau nustebo kilstelėjęs antakius.
- Na... Žinau jūsų... tavo sceninį vardą, bet...- Kolet išgėrusi bokalą salstelėjusio šampano visai atsipalaidavo.
- O tai kam tu..? Kodėl buvai mano koncerte?- Įsižeidęs šiurkščiai paklausė.
- Mane draugai atsitempė, nes buvo vienas laisvas bilietas. Tai tu..?
- Ivanas Timofejevičius Fominas.- Nusigręžė į langą ir kažką giliai mąstydamas nužiūrinėjo miesto apšviestus pastatus, vis dar laikydamas bokalą rankose tarp kojų, vangiai sukiodamas jį tarp pirštų.
- Tai normalu, kad yra žmonių, kurie tavęs nežino.- Įsidrąnusi prabilo Fran, pabodusi tylėti.
- Jei nežinai atlikėjo, kokia prasmė rodytis koncerte?- Irzliai tarė.
- Aš ėjau dėl draugų, o tau reik jų įsigyti, nes visą gyvenima tik su broliu neišdraugausi.- Atkirto mergina.
- Tai visgi kažką apie mane žinai?- Pašaipiai nužvelgė Koletę, vilkinčią juodus džinsus ir pilką unisex bliuskutę.
- Jau gailiuosi, kad domėjausi vikipedijoj prieš tavo koncertą... Kur važiuojam?
- Į viešbutį.- Išmaukė šampaną vienu gurkšniu tokiu būdu norėdamas numalšinti nepasitenkinimą.
- O aš tau kam? Sexdoll?- Pašaipiai tęsė erzinimus.- Tiesą pasakius, visada man atrodei žydras.
- Aš tikėjausi, kad parodysi savo nevykusi naktinį miestą. Matai, turiu tokį hobį, po sėkmingo koncerto pablūdyti centre...
- Nedrįsk taip apie Vilnių kalbėti!- Įsiuto mergina lyg gavusi asmeninį įžeidimą.- Gal jo nepalyginsi su ta milžiniška Maskva, kuri dydžio kaip trys Lietuvos, bet tai vis tiek miestas. Gražus miestas, su sava kultūra ir istorija. Vilniaus senamiestis apskritai pripažintas vienas gražiausių Europoje, o tau apsiverčia liežuvis dar sakyti 'nevykusį'? Pienburnis be aukštojo išsilavinimo!- Išrėžė ir sukryžminusi rankas ties krūtine nusigręžė į langą.
Visą likusį kelią pora tylėjo kažką sau mąstydami. Ivanas susiraukęs spoksojo pro langą negalėdamas susiprasti su mintim, kad šita mergina visai nepanašį į vieną iš daugėlio fanių, kurios parduotų savo gyvenimą Šėtonui, vien tam, kad jis pasakytu joms kažką asmeniško. Kolet taip pat galvojo, bet vis rasdavo akimirką žvilgtelėti į vaikiną. 'Kaip aš galiu su juo kalbėti? Juk esu bailė, o čia žvaigždei atskaičiau moralą...'- ironiškai galvojo sau.
Vos automobilis sustojo prie 'Kempinskis' viešbučio, Koletė pirma išlipo ir jau ruošėsi skambinti vienam iš daugų, kad ją pasiimtų. Mergina rado kelis Karolio praleistus skambučius, bet principai neleido jai jam perskambinti. Kiti draugai visai ja nesidomėjo, net žinutės neparašė, o ir Koletės skambučiams niekas iš jų neatsiliepė.
- Kolet..?- Iš už nugaros prie gatvės priėjo Ivanas dar nevisai įsitikinęs, kad tai jos vardas, ir ramiai kreipėsi.
Mergina ignoravo ir toliau galvojo, ar verta išsikviesti taksi bei parvažiuoti namo. 'Negera mintis...' Tėvai nudės sužinoję, kad ji viena tasėsi po centrą.
- Žinau, kad atrodau bjaurus, bet aš toks ne visada.
- Man nusišikt.
- Noriu, kad parodytum man šį miestą... Šį gražų miestą...- Lyg atsiprašydamas nejaukiai kalbėjo.
- Ivanai! Gali judint subinę! Turim pasikalbėt...!- Pasigirdo prie viešbučio įėjimo šauksmas.
- Tuoj..!- Piktai šūktelėjo atgal ir bandė tęsti mintį.- Kol, prašau...
- Ne tuoj, o dabar!- Vėl pertraukė šauksmas.
- Fuck...- Atsiduso.- Tu vis tiek neturi kur eiti, puikiai matau tai. Eime, pasivaikščiosim.- Tikino, o mergina atsisukusi įtemptai svarstė.
- O kaip tasai?- Mestelėjo žvilgsnį į rėkiantį žmogaus siluetą prie apšviestų laiptų.
- Nuraminsiu...- Nusišypsojo kiek nudžiugęs.- Paimsiu džemperį ir eisim, ok?
- Nežinau. Jau vienuolikta valanda... manęs draugai turbūt pasigedo.
- Ką tik mačiau, kad negavai jokių pranešimų...- Nusivaipė žvilgtelėjęs į merginos mobilųjį telefoną.
- Tu tikrai bjaurus...
- Aš tuoj.- Pražvalėjęs ir ranka parodęs, kad mergina palauktų nubėgo link viešbučio.
- Mm...- Dar vis dvejodama žvilgtelėjo į mobilųjį. Tuomet sumaigė žinutę Karilei, jog už kelių valandų pas ją atvažiuos.