TesT

-4-

'Plikas, aukštas, kūdas, šviesios odos, tatuiruotas. Kuo jis taip traukia tūkstančius merginų. Charizma? Arogantiškumu?'- Trindama sportbačių padais plytelių grindinį prie viešbučio galvojo Koletė, belaukdama Ivano.
- Aš čia!- Greitu žingsniu prisiartino vaikinas ir užsivilkęs kepurę su snapeliu, džemperį, padavė merginai taip pat kažkokį raudoną megztinį.
- Kam tai?- Dar vis nelabai patenkinta savo sutikimu, jam parodyti miestą, dėbtelėjo į rūbą.
- Galvojau, kad tau šalta...- Akimirką ieškojo atsakymo mėlynose merginos akyse.- Na kaip nori.
- Ne..! Palauk.- Sustabdė Koletė, kai Ivanas jau sukosi parnešti megztinį atgal.- Gerai sugalvojai.- Nežymiai šyptelėjo.
- Tuomet einam?- apsivilko juodą džemperį, su vidurinio piršto nuotrauka, ir kepurę.
- O ką nori pamatyti?
- Pirmiausia iš arčiau tą baltą pastatą...- Nurodė pirštu merginai už nugaros, kol ši užsimetė ant pečių megztinį.
- Ten Katedra...- Nežymiai šyptelėjo.- O tas... apsauginis eis kartu?- Nejaukiai tarstelėjo Ivanui, kai netoliese sustojo juodai uniformuotas stambus vyras.
- Deja, taip. Aš juk žvaigždė.- Nusivaipė.
- Mhm...- Murmtelėjo Kol ir sulaukusi momento, kada nevažiavo mašinos, skubiai perbėgo gatvę. Vaikinas ją pasivijo ir pora pajudėjo link gražiai apšviesos aikštės.
Dešimt minučių jie ėjo visiškai tylėdami, kas sau kažką galvodami. Ivanas žvilgsniu skenavo miesto pastatus, o Koletė skaičiavo suskilusias grindinio plyteles. Ją kaustė kuklumas ir nepasitikėjimas, o dar prie viso to, kažkokia praeivė telefonu kreipėsi į kažkokį Karolį, kas automatiškai jai priminė paskutinį konfliktą.
- Keista pas jus... naktį taip ramu. Nei žmonių, nei mašinų, o visgi yra miesto centras...- Prabilo ir atsisuko į bendrakeleivę.
- Nieko keisto... maža šalis- mažai piliečių.
- Kažkas negerai..?- Pastebėjo, kad Koletė mintimis nešiame pasaulyje.
- Am... taip. Kodėl klausi..?
- Tau kažkas neduoda ramybės?- Tuo metu suskambėjo merginos telefonas, o ekrane vėl pasirodė Karolio nuotrauka. Ji nedvejodama numetė ragelį.- Vaikinas?- Ivano balse suvirpėjo nepasitenkinimas.
- Ne.- Ji akivaizdžiai melavo, nes visai nenorėjo apie tai kalbėtis.
- Ar jis tavęs ieško po mano koncerto?
- Ne. Nekalbam apie tai.
- Tada pasakok apie miestą, nes tyla tikrai nedžiugina.
- Nieko čia ypatingo, tiesiog senamiestis... štai priėjome Katedros varpinę, prie jos yra norų plytelė.
- Einam?
- Prie plytelės?- kiek pašaipiai nusijuokė mergina.
- O kodėl ne?
- Juk tai tik mitas.
- Ir kas? Tarsi tu netiki, kad norai gali pildytis.- Nusiveipė ir suėmęs Koletę už riešo paskatino sparčiau eiti.