TesT

-10-

- Sveika, meilute.- Neįtikėtinai meiliai šypsodamas pasitiko prie daugiabučio Karolis.
- Mhm...- Murmtelėjo Koletė, iš paskutiniųjų valdydama savo trykštančią neapykantą.
- Eime vakarieniauti?- Švelniai apglėbė per pečius ir pora pasuko link stotelės.
- Kaip nori.
- Kažkas ne taip?- Kilstelėjo vešlius išraiškingus antakius.
- Viskas čiki.- Šaltai ištarė ir žvilgsniu palydėjo pravažiuojantį raudoną automobilį.- Primink man, kaip tu vakar atsidūrei pas Karilę bute?
- Bloga nuotaika..?- Toliau bandė palaikyti pokalbį.
- Aš paklausiau.- Rimtai ištarė.
- Na... nuvažiavau pas ją, nes girdėjau, kad ruošeisi pas ją nakvoti po koncerto... tada tavęs ten neradau. Karilė pasiūlė palaukti, kol tu pasirodysi...
- O kodėl buvai be marškinių?- Pakilia intonacija paklausė, norėdama išgirsti, kaip jis įtikinamai meluoja.
- Na aš juk tau minėjau, kad apsipyliau arbata.- Susiraukė, nesuprasdamas, kur linksta kalba.- Kažkas ne taip?- Kiek sunkiau atsikvėpė ir atitraukęs rankas, sukišo jas į kelnių kišenes, pasiruošdamas pokalbiui.
- Tai no shit, Sherlock.- Suirzo metgina ir nervingai perbraukė švelnaus vėjo blaškomas garbanas.- Ypač, kai girdžiu, kaip meluoji. Sakai arbata apsipylei?- Ironiškai paklausė.- O kartais man mokykloj pasakojai ne apie kavą, a?
- Pf...- Bandė nusijuokti.- Na koks gi skirtumas... esmė, juk kad apsipyliau. Mažut, eime pavalgyti...
- Ne, aš nebaigiau.- Griežtai pertraukė.- Esmė tame, kad aš žinau tiesą, o tu galvoji, kad aš durnė.
- Ką aš galvoju? Kokią tiesą? Tai, ką aš tau sakau, yra absoliuti tiesa.
- Nori pasakyti, kad manęs laukimas geriant kavą/arbatą yra lygu Karilės dulkinimui? Tuomet taip- tai tiesa.- Sustojusi atsisuko į vaikiną ir piktai nužvelgė.
- Ką..? Ką čia kalbi?
- Oho kokie mes talentingi. Nežinojau, kad moki taip tobulai vaidinti.- Atšiauriai kalbėjo Koletė mosuodama rankomis, o vaikinas atsikvėpęs nusuko žvilgsnį į šalį.- Gal ėmei lankyti dramos būrelį kaip tavo brolis?
- Iš kur žinai?- Ramiai paklausė.
- Apie dramos būrelį?- Piktai šaipėsi.
- Aš rimtai... Kas tau pasakė?
- Koks supistas skirtumas? Tave tik tai dabar domina?!
- O kas tau dar šioje situacijoje neaišku?- Pats imdamas niršti šypsojo.- Tarsi tu nesusivoki, kodėl aš su ja permiegojau.
- O turėčiau?!- Nustebusi dramatiškai nusijuokė.
- Galvoji lengva kentėti metus be to? Aš kentėjau... dėl tavęs kentėjau tiek laiko. Ir jau tada naktį, galvojau pagaliau tu pasirįši, bet tu fucking persigalvojai. Tipo galva skauda. Tu paprasčiausiai išsigandai... Dar sakai, kad aš meluoju.- Nusivaipė.- Aišku, kad aš vakar nesusilaikiau. Ta višta su trumpu chalatuku kraipė užpakalį, kaip kokia kekšė... Todėl aš savęs net nekaltinu, nes vyro tokia prigimtis- dulkinti.
- Taip, aš sutinku, kad pasielgiau tikrai netaktiškai tą naktį, bet jeigu aš tau rūpėčiau, tu tikrai pajėgtum susilaikyti!
- Tai aš tavęs nemyliu?- Retoriškai paklausė.- Puiku!- Ironiškai linktelėjo galva, o jo žavūs plaukai užkrito ant kaktos.- Jeigu iš tikrųjų tu man nerūpėtum, tai dabar aš čia nebūčiau!
- Tu..!- Nurodė mergina pirštu į Karolį.- ...sušiktas savanaudis!- Piktai išrėžė ir greitu žingsniu pasuko link stotelės, o vaikinas liko stovėti kieme.
- Man atrodo, kad tu didesnė savanaudė! Negali išgyventi prakeiktos neištikimybės?! Emiratuose apskritai vyras po kelias žmonas turi ir nieko!- Pavymui šaukė iš įniršio.
- Tai ir važiuok į savo sušiktus Emiratus, aš tavęs nelaikau..!- Nueidama šūktelėjo ir škėlė vidurinį pirštą.
- Uhhh!!!- Suurzgė garsiai, iš visų jėgų nuspyręs kažkieno paliktą 'Pepsi' skardinę ant šaligatvio.- Idijotas...
<...>
Mergina pakilo liftu į antrą aukštą ir susidūrė su apsauga.
- Kas tokia?- Kreipėsi vienas plikius.
- Aš... aš... Ivano draugė.- Negalėdama sugalvoti tinkamo jų statuso pavadinimo tarė.
- Na tai taip.- Pašaipiai nusijuokė.- Tu bent įsivaizduoji, keik tokių jo 'draugių' čia ateina? Čiuošk iš čia geruoju...- Norėjo stumtelėti merginą atgal į liftą, bet ši pamatė apsauginį, kuris vakar porelę visą naktį lydėjo mieste.
- Ei tu!- Šūktelėjo tikėdamasi, kad jis atsisuks.
- Ką..?- Atsigręžė nesupratęs.
- Pameni mane?
- Na taip. Ir ką?- Nė kiek nesusidomėjęs nuobodžiai artinosi koridoriumi, vienoje rankoje laikydamas kavos puodelį.
- Taviškiai nepraleidžia, o Ivanas šiandien išvažiuoja... Labai noriu su juo pasimatyti.- Maldaujamu žvilgsniu pasižiūrėjo į trisdešimtmetį juodais plaukais ir nedideliu apgamu ant dešinio skruosto. Šis kelias minutes svarstė ar verta pasitikėti beveik svetima mergina.
- Na gerai. Praleiskit ją. Ivanas pats susitvarkys.
Vyrai nenoriai linktelėjo, trečiasis palydėjo iki Ivano kambario durų, o tuomet lengvai apžiūrėjo ar neturiu jokių įtartinų, pavojį keliančių priemonių.
- Sėkmės.- Murmtelėjo ir įėjo į gretimą kambarį.
Mergina skubiai pabeldė ir vos vaikinas atidarė duris, ši apglėbė jo kaklą ir įsisiurbė į lūpas. Vaikinas netekęs žado akimirką norėjo atsitraukti, bet pažinęs Koletę akimirksniu persigalvojo ir suėmęs ją už sėdmenų nusinešė į miegamąjį.
- Aš noriu tavęs...- Aistringai prabilo ji, vos atsidūrusi ant lovos, ir nusivilko odinį švarkelį bei raudoną bliuskutę.
- Tikrai..?- Perklausė, dar dvejodamas ar atsirišti viešbučiui priklausantį baltą chalatą.
- Ar panašu, kad aš dvejoju?- Suirzusi tęsė nusirenginėti ir nusivilko kelnes.- Eikš...- Būdama su vienais apatiniais pirštu gundančiai kvietė.
- Turim gerą valandą...- Patenkintas pranešė ir užgulė merginos grakštų kūną.
Vaikinas ėmė bučiuoti jos kaklą, o kita ranka pasiekė naktinę spintelę ir iš jos stalčiaus ištraukė prezervatyvą.
- Kas tave pastūmėjo..?- Bučiuodamas Kolet raktikaulius paklausė.
- ...Karolis...- Trumpai tarstelėjo, nebegalėdama galvoti ir tik lengvai dūsavo apglėbusi vaikino galvą.
- Išsiskyrėt..?- Patenkintas šyptelėjo ir nusviedė chalatą sau už nugaros.
- Aha...- Sudejavo ir toliau mėgavosi tuo, kaip jo ranka palindo už jos kelnaičių. Jos smalsios akys nužvelgė priešais esantį neįdegusį, ištatuiruotą, nuogą kūną.
Ivanas ėmė kaitinti atmosferą, ruošdamas ne tik pačią merginą pirmam jos kartui, bet ir save psichologiškai. 'Visgi kokia, nekokia atsakomybė.'- Pagalvojo.
Koletė įsikniaubė į jo kaklo įlinkį ir lūpomis prisisiurbė prie vaikino odos bei rankų nagais švelniai drėkstelėjo įsitempusias mentis.
-... neatrodo, kad tai darai pirmą kartą...- Sušnibždėjo merginai prie ausies ir lėtai įėjo. Koletė suvirpėjo lyg drebulės lapas ir iš dar nepažįstamo malonumo pakėlė rankas virš galvos, tuo pačiu metu išleisdama seksualią dejonę. Vaikinas nežymiai šyptelėjo ir po truputį ėmė greitinti tempą. Kolet kojas sukryžmino jam ant juosmens ir stengėsi valdyti balso stygas, bet ilgainiui tai tapo neįmanoma, nes protas savaimė koncentravosi į malonius pojūčius intymioje zonoje. Ivanas prigludo kakta prie jos krūtinės ląstos ir tvirtai laikėsi atsirėmęs rankomis prie merginos galvos.
- ...viskas gerai...?- Paklausė, norėdamas atitolinti paskutines savo dvejones ir baimes jai sukelti skausmą.
- ...tik pabandyk sustoti.- Su giliu atodūsiu ištarė.
Jis tik šmaikščiai sukrizeno ir atsigulė ant nugaros, Koletę užsikeldamas ant klubų, kad būtų padogiau ir ši galėtų pati kontroliuot savo kūną.
Merginos galvoje viskas vyko lyg svaiginančioje migloje. Lempų prieblandoje kambarys atrodė ganėtinai romantiškas, o gaivus oras sklindantis pro pravirą balkoną vėsino sukaitusius kūnus. Plati lova praktiškai negirgždėjo, o patalai buvo tokie minkšti, jog merginai rodės, kad ji skęsta debesyse. 'Visgi ne visuomet pirmas kartas būna prastas, kaip pasakoja merginos.'- Dingtelėjo mintis jos galvoje.