Daddy issues//l.h

f i v e / /

Alicia.

-Žinai, čia gražu, kai sutemsta.-Luke pasisuka į mane ir šypteli.

Nieko jam neatsakau.

-Senokai buvau išvažiavęs tiesiog pasivažinėti.-sumurma vaikinas. -Pastaruoju metu nieko nebespėju: darbai, reikalai, susitikimai, net pakankamai laiko merginai nebėra.

-Tai kodėl tu čia, su manim?-tyliai paklausiu.-Kodėl tu ne su ja?

-Nes tavo tėtis prašė tave pasaugoti.-Luke šiek tiek praveria langą.

Nusiviliu jo atsakymu. Nors ko aš čia viliuosi. Ir ko aš išvis tikiuosi?

-Atrodo,lyg aš būčiau mažas vaikas.-pavartau akis ir suneriu rankas ant krūtinės.

-Ne tą turėjau omeny.-jis papurto galvą ir trumpam pažvelgia į mane.

-Tai pasakyk ką tu turėjai omeny.-tariu, pabrėždama "tu".

-Na, supranti, tu čia senokai buvai ir..

-Tai tu nori pasakyti, kad aš čia nieko nepamenu?-įširstu.

-Ne. Turėjau omeny, kad neprisidirbtum.-tėčio draugas sukanda dantis.

-Ai, kad neprisidirbčiau. Mhm, skubu ieškoti nuotykių!-sugriežiu dantimis.

-Aš..-Luke atsisuka į mane.

-Taip, aš tikiu,kad tėtis jau pasakojo apie mano nuotykius.-mirkteliu akimi.

-Pasakojo. Ir aš..

-Aš ži..

-Ar tu, po velniais, leisi man pabaigti?!-sušunka Luke ir aš susigūžiu.

Nieko jam neatsakau, todėl girdisi tik garsus Luke kvėpavimas.

Katik pasijaučiau kaip mažas, apibartas vaikas.

-Atvažiavom.-po minutės taria vaikinas ir išlipa iš automobilio. Skubiu žvilgsniu apeina automobilį ir atidaro dureles.

-Atsidaryti moku ir pati.-pavartau akis, tačiau lieku pamaloninta tokio gesto.

Apsidairau. Esame prie mažos kavinukės, kuri yra ant gatvės kampo. Šalia yra drabužių parduotuvė, keli pastelinių spalvų pastatai ir maisto prekės.

-Eime?-Luke šiltai nusišypso man ir aš linkteliu galva. Jis atidaro man kavinės duris ir aš pirmoji įeinu į šiltą ir labai jaukią patalpą.

Šonuose staliukai buvo kvadrato formų, su tamsiai vyšniniais minkštasuoliais, o kavinės vidury buvo apvalūs staleliai, ant kurių buvo pastatytos vazos su keliomis švelniai rausvomis gėlėmis.

Luke pasuka link apvaliųjų staliukų ir atitraukia man kėdę. Šypteliu.

-Čia labai jauku.-tariu. Fone groja kažkokia senesnių laikų melodija, visi žmonės tyliai šnekučiuojasi, kartas nuo karto vis atsisukdami į mūsų pusę.

-Taip, mėgstu šią vietą, tačiau Grace ši vieta atrodo itin nyki. Ji mėgsta prabangą.

-Ji daug ką praranda.-patraukiu pečiais.

-Ji niekada nieko nepraranda.-Luke pažvelgia tiesiai man į akis. Kiek susiraukiu, bet nuleidžiu tai negirdomis.

-Ko užsisakysite?-prie stalelio ateina padavėja. Nužvelgiu ją: šviesūs plaukai surišti į kasą, o priekinės sruogos susegtos rausvais segtukais. Ji buvo mielų bruožų, ypač ryškiai matėsi jos duobutės skruostuose. Ji atrodė kažkur matyta.

-Savanah, mieloji, kaip tau sekasi?-Luke nusišypso. Mergina plačiai išsišiepia.

-Geriau nei betkada. Laukiu nesulaukiu, kada galėsiu iš čia išvažiuoti. O tau?- Savanah net nepažvelgia į mane.

- Aš dar ne toks senas.-Luke nusijuokia.-Tačiau man sekasi puikiai.  Ir mums atnešk karamelinio pyrago ir baltos kavos.

Mergina linkteli galva ir nueina.

-O jeigu man nepatiks tai, ką tu užsakei?-kilsteliu antakį.

-Tai yra pats skaniausias pyragas Milane. Pamatysi patiks.-Luke nusišypso.

-Kas čia per Savanah?-paklausiu ir tada suprantu, kad tai ne mano reikalas.

-Tai mano pusbrolio mergina.

-A.-numykiu.

Pasuku galvą link kitų staliukų. Viena senolių pora stebėjo mane ir Luke ir kažką šnabždėjosi.

-Amm, Luke?-prikandu lūpą.- Galiu paklausti?

Tėčio draugas pažvelgia į mane ir linkteli galva, prieš tai dar liežuviu pajudinęs žiedelį lūpoje.

-Kodėl žmonės čia taip keistai žiūri?-kilsteliu antakį.

-Oh,-Luke akyse matosi nusivylimas.- Aš esu įtakingas asmuo.. ne, kažkaip ne taip pasakiau.-jis nusijuokia.-tiesiog, mane daug žmonių žino, kaip ir tavo tėtį, mieloji.

Mieloji. Mieloji. Mieloji.