Einu jūros krantu,
Aštrios kriauklės pjausto mano kojas,
Bet jų žodžiai duria dar giliau.
Bandau nuo jų bėgti,
Bet jie tik garsėja!
Atėjo laikas.
Sulaikiau paskutinį oro gūsį plaučiuose,
Užsimerkiau ir žengiau į jūrą.
Žengiau iki kol nebegirdėjau balsų,
Žengiau iki kol pasaulis nebegirdėjo manęs.
