Kažkur tarp įskaudintos ir įgalintos.
Tavo veidą pamačiusi vėl giliai įkvėpiau,
Atrodo po tiek daug laiko noriu likti čia,
Mėgautis momentu, bėgti lietuje,
Bet tuo pačiu, nedrįstu į tave pažvelgt,
Bijau ir vėl prisirišti, būti pažeidžiama.
Bet taip nebus, nes pagaliau gerbiu save,
Sėdžiu lietuje nepratardama tau nė žodžio,
Šypsaus kol tavo nostalgiški žvilgsniai pakrypę į mane.
