Šviesos apgaubia mane, tyli muzika groja tamsiame fone,
- Na ką gi, mes ir vėl sėdim čia.
Jo žavesio pilnos akys klaidžioja tolumoje,
Kol aš vos sulaikau šaltą garą burnoje.
Ne dėl to kad man šalta,
Aš tiesiog nieko nebejaučiu viduje.
Viskas taip tikra, kad net bjauru pažiūrėti į save,
Ši mokykla mane žudo, o aš net nesiginu,
Jaučiuosi beviltiška, nuvylusi visus.
Aš noriu geriau mokytis, bet vis pasirenku draugus.
Bet tai nugali baimė, kad nuoširdi šeima kurią turiu išdurs.
