Tik svajonė

7 1 0
                                    

Aplink mane tylu,

Tylu, tarytum viskas baigės.

Bet aš matau tą grožį jos,

Grožį - žemės begalinės.


Pievas bekraštes,

Nusėtas gražiausiais gėlių raštais.

Medžius didžiausius,

Siekiančius aukščiausiai.


Nebaimina manęs pasaulis,

Nors realybė juk žiauri.

Bet švies vis vien manoji saulė,

Rytų ir vakarų žvaigždė.


Gal Prometėjas čia ateis manęs išgelbėt?

Ir Dzeusas jį nubaus piktai.

O gal Heraklis mane aplankys šiandieną?

Eidamas savais keliais.


O gal ir niekas nelankys, negelbės?

Bet argi tai dabar svarbu?

Nes žiūriu aš į motinėlę gamtą,

Ir man viduj ramu, ramu.

DALYKAI, KURIUOS NORIU PASAKYTIWhere stories live. Discover now