Tyliu, sėdžiu aš tamsoj,
Kraupios mintys vien tik tai galvoj.
Sėdžiu aš vienuj viena,
Kaip ir visada.
Nei vieno suprantančio mane nėra,
O gal nepriimu aš nieko čia.
Gal per dideli standartai manyje,
Gal aš tiesiog - neprieinama.
Surasti, kuo pasitikėčiau,
Šiame pasauly man sunku.
Kai tik manau suradus žmogų,
Nusiviliu aš juo tuojau.
Turbūt jau taip sutverta,
Mano kelias toks.
Būt slegiančioj vienatvej,
Poezijai tik atsiduot.

YOU ARE READING
DALYKAI, KURIUOS NORIU PASAKYTI
PoetryPoezijos knyga. Netobula, greičiausiai su klaidomis, bet pilna jausmų ir įvairiausių idėjų.