Tėvynė juk brangiausias turtas,
Maironio žodžiai skamba mintyse.
Tėvynė toks galingas žodis,
Bet ką jis reiškia, nežinia.
Vieniems vieta, kur jie užaugo,
Kitiems, mamos namai šilti.
Treti, tėvynės vis dar ieško,
Kaip karžygiai žygiuodami basi.
O aš tėvynės grožį myliu,
Laukus geltonus ir medžius.
Į juos aš žiūriu kaip vaikai į dangų,
Žiūriu ir matau aš stebuklus.
Bet noriu būt kažkur kitur taip baisiai,
Čia neteisybės, melo daug.
Bet juk visur taip pat tikriausiai,
Bet trokšta širdis vis tiek kitur.
Ir kaip suprasti man, Maironi?
Savus jausmus, savas mintis.
Tėvynės – Lietuvos – man neužtenka,
Ar patriotas aš? Ar aš vagis?
Ir klausimas tik viens iškyla,
Ar širdis mana tikrai Lietuvoje?
Aš nežinau, dėl to ir klausiu,
Nes kelias begalinis prieš mane.
YOU ARE READING
DALYKAI, KURIUOS NORIU PASAKYTI
PoesíaPoezijos knyga. Netobula, greičiausiai su klaidomis, bet pilna jausmų ir įvairiausių idėjų.