I hate you, you love me| Ltu story

<3>

- Jimin!- jis staigiai atsisuko į mane o aš te pasakiau.- tu pametei nuotrauka.- jis su palengvėjimu pasižiūrėjo į mane.
- Ačiū kad pamatei nes man ji labai svarbi.
- O kuo ji tokia svarbi?
- Ai ilga istorija.
- Tai ateik prisėsk prie mūsų.
- Ne ne nereik matai...
- Aš neprieštarauju o Yuna tuo labiau.
- Na tada gerai.

Jis labai nedrąsiai priėjo prie mūsų staliuko ir prisėdo. Yuna svajingai žvilgčiojo tai į ji tai į mane. Kadangi aš nenorėjau kad tai pasirodytų įtartina aš kuo silpniau spirtelėjau jai į koja po stalu. Ji tik piktai pažiūrėjo į mane ir įlindo į telefona.

- Kim Yuna, nepyksi jei Jimin kaip supratau, papasakos istorija.
- A ne ne.- tai pasakius ji pasidėjo telefona.- tai apie ka norėjai papasakoti?
- Na apie nuotrauka nes kažkas labai užsinorėjo.-jis pasižiūrėjo į mane.
- O kas toje nuotraukoje?- paklausiau.
- Tai mano sesuo. Park Yeri. Mano sesuo kaip čia pasakius prieš metus iškeliavo į...į kita pasaulį nes ji pateko į labai didelia avarija.
- Oh.- teištariau kodėl aš tokia buką ir jo paklausiau. Lyg savu problemų per mažai.- aš atsiprašau kad paklausiau.
- Ne nieko tokio laikas bėga reik pamiršti kad ir kaip sunku tai bebūtų.
- Pritariu.
- Ka?- paklausė jie vienu metu.
- Tai gi mano mama irgi iškeliavo.- man ši vieta buvo skaudi tad pradėjo riedėti ašaros. Aš nuleidau galva ir pradėjau kūkčioti.

Kol aš verkiau ir nieko aplink nemačiau Yuna linktelėjo Jimin kad jis prieiti ir mane apkabintų. Jis tik linktelėjo ir priėjo artyn manęs. Jis uždėjo savo rankas ant manęs ir įtraukė į šilta apkabinimą. Aš atsakiau. Kas čia per keistas jausmas? Verkiau kol nebeliko ašarų.

- atsiprašau kad sušlapinau marškinėlius nupirksiu....
- Ne viskas gerai.- aš nusišypsojau jam.

Po kokiu penkiolikos minučių mes išsinešdino iš ten. Įdomu kodel jis mane apkabino. Yuna vėl pradėjo į mane žiūrėti blyn-kaip-aš-jus-šipinu žvilgsniu. Aš trinktelėjau jai per ranka o ji tik nekaltu veideliu pažiūrėjo į mane. Grynai jei galėčiau ją rimtai pasmaugciau vietoje bet kadangi ji mano vienintele drauge tai dar susilaikysiu.

(Time skip)
Praėjo jau dvi savaites nuo tada kai mes kiekvieną dieną ateinam į ta kavinukę. Aišku nebe dėl to kad ji mūsų geru prisiminimu vieta o dėl to kad praleisti šiek tiek laiko su Jimin. Jis labai mielas šilta ir rūpestingas vaikinukas, ir dėl to šiandien su Yuna nusprendėme jo kai ko paklausti.

Kai užėjome į parduotuvė atsisėdome prie laisvo staliuko prie mūsų iškart prislinko Jimin.

- mums kaip visada.
- Ok tuoj būsiu.
- Ir pasidaryk sau arbatos ar kavos nes mes norim pasikalbėti su tavimi.
- Gerai.- tai taręs jis nuskubėjo už prekystalio gaminti užsakymo.

Po penkiolikos minučių jis grįžo su trimis puodeliais ir trim torto gabaliukais.

- ačiū.- tarstelėjau kai jis padavė man.
- Tai apie ką norėjote pasikalbėti?
- Na mes norėjome tavęs paklausti, ar tu nenorėtum buti mūsų draugas?- Jimin veidas nušvito ir pasirodė labai didelė šypsena.
- Aišku.- vos ne riktelėji jis.- atsiprašau.- mes su Yuna nusijuokė. Dar šiek tiek paplepėje mes apsikeitėme numeriais ir susitarėme kad rytoj 18 val. mes susitiksime prie kavinės ir eisim kur nors pasivaikščioti. Rytoj bus smagu.