Youngblood/Baigta

Tas susitikimas lietuje

Visą naktį nemiegojau, kad ir kiek bandžiau, akys stovėjo, o prieš jas mergina. Taip, ta pati iš parko. Po to mintys nukrypdavo prie merginos bare ir galiausiai prie jos stovinčios tarpduryje.
Kaip viskas supainiota, kokį jos visos trys turi ryšį? Gal tai vienas ir tas pats žmogus bandantis mano kantrybę? Nenene, ta parko jautruolė tikrai negali būti ta pati klubo karštuolė. No way!
Užmerkiau akis. Buvo birželio 15 diena. Pabudau, pažvelgiau į kalendorių, birželio 20 diena. Kas čia įvyko. Ar aš tikrai pramiegojau 5 dienas? Kaip tai įmanoma???
Pakilau iš lovos ir pasitaisęs lovą išėjau į balkoną. Šaltas lietus lašėjo gatvėmis, nenuspėjamu greičiu.
Su šia mintimi išbėgau į kiemą ir pasileidau kaip mažas vaikas. Visas pavargęs, nusikalęs nuo kojų, nužingsniavau parko link. O buvo tamsu, jau gan vėlu. Nieko, visvien gi planų neturiu.
Tyliai užsimerkiu, susikaupiu... Girdžiu kaip ant grindinio byra lietaus lašai, padengdami mano visą kūną drėgnumu. Ta rami tyla, jokių mašinų, atrodo laikas sustojo, nebėga taip greitai lyg prieš tai. Aš jaučiuosi vėl gyvas!

Girdžiu žingsnius. Tylius, elegantiškus. Apsisuku į jų savininką ir nustembu.
-Tu?!
-Tu?!
-Ką čia darai? -paklausiu sutrikęs.
-O tu ką? Susirgti nori?
-Kas tau darbo? Aš mėgaujuosi
-Žinok labai man čia įdomu su tavim ginčytis, patikėk...
-Tu! - pagriebiau ją už riešo ir patraukiau link savęs. - Nedrįsk su manim ginčytis!
-Kas tu man toks, Uh?
-Uh?
-Uh
-Uh?
-Uh
-Stok! Aš žinau kas tu, dabar jau pamenu, tu ta mergina kur...
-Stop! - neleido man pabaigti mergina ir uždengė delnu mano burną.
Aš tyliai žiūrėjau į jos akis, kurios jautė didelę nuoskaudą širdyje, jų neįmanoma paslėpti. Šaltas lietus tekėjo jos veidu, taip suteikdamas šiek tiek vilties ir savitos ramybės, kad viskas bus gerai, kad viskas yra kaip yra. Viskas vyko, kaip ir turėjo vykti, bet... Aš mačiau ką ji iškentė, ką ji ištvėrė. Ji lėtai patraukė savo delną nuo mano burnos ir nuleido akis. Aš greitai ją įtraukiau į šiltą apkabinimą.
-Nebijok, tu ne viena. Tau daugiau nebereiks kentėti, nebereiks verkti, aš tau pažadu, aš būsiu tas, kuris tavimi pasirūpins, laikyk mane savo soulmate. Aš tave apsaugosiu nuo visko. Nebeverk, niekas nevertas tavo nuostabių ašarų, nusišypsok ir viskas bus gerai. Svarbiausia, niekada nenuleisk savo žibančių akių žemyn, kad ir kaip būtų sunku. Žinok, nuo šiol tu turi mane...
-Bet-
-Tiesiog pabūkime šitaip, nors kelioms minutėms...
Ji iš lėto, bet apsikabino mane. Taip prastovėjome lietuje ilgai, iki kol pats nebepamenu kas vėliau nutiko. O gal ir nereikėjo prisiminti, nes viskas ir be to buvo neįtikėtina. Tu sakei, kad aš tave rasiu, radau. Aš tave radau mano meile. Tu sugrįžai pas mane. Daugiau tavęs nebepaleisiu, niekada.