Kamila Ruzvelt mergina iš provincijos. Gyvena su mama kuri susirado turtinga vyrą, bėda ta, kad naujasis mamos vyras nori atsikratyti Kamila, ir įkalba jos motina kad mergina reikia išsiųsti padirbėti pas jo sese į ūkį. Motina sutinka, tik dar nežin...
Kitos dienos rytą tarp durų stovėjo ta pati raudonplaukė su kuria mačiausi jau seniau.
-Ko? - mano balsas iš miego vis dar buvo prikimes.
-Nežinau tiksliai - mergina gūžtelėjo pečiais - Rio liepė tau tai pranešti. Ir liepė pasidazyti veidą ir apsirenkt šiais drabužiais.
Ji priėjo prie lovos ir ant jos padejo suknele su rozytemis, ir kosmetine su kosmetikos priemonėmis. Galbūt jis per naktį persigalvojo? Galbūt jis mane veža pas kitą žmogų?
-Ačiū. - prisiminiau apie mandaguma ir linktelėjau merginai kuri ėjo prie durų.
Išlipau iš lovos ir paciupau kosmetine. Mano pirštai čiuopė įvairius indelius ir tūbeles. Pudra, blakstienų tušas, šešėliai, lūpdažiai. Čia buvo visko, kad paslepčiau mėlynės ant veido ir sumušimus. Neskubiai, pradėjau tepti kosmetika sau ant veido atsisėdusi prie veidrodžio. Nežinau dėl kokių priežasčių, bet mėlynės jau geltonavo ir nyko, o odos įtrūkimai gražiai gijo. Galbūt aš pragulejau be sąmonės ilgiau nei man atrodė... Pasidaziusi veidą nuzvelgiau save veidrodyje. Likau patenkinta pamačiusi kad kosmetika viską paslėpė. Iš veidrodžio į mane žiūrėjo graži mergina, tik liūdnomis akimis. Šiaip ne taip užsitraukiau suknele ant savęs ir užsisegiau užtrauktuka šone. Aš buvau pasiruošusi. Išėjau iš kambario ir apsidairiau ar manęs kur nelaukia Rio. Bet čia buvo tuščia... Kur aš turėjau eiti? Prie lauko durų, ar ieškoti jo? Man besvarstant į kolidoriu įžengė jis. Su juodais treningais atrodė grėsmingai, bet kartu ir kažkaip patraukliai... Ką??? Ką aš čia sau galvoju?? Susiraukiau piktai ir nuleidau akis į žemę.
-Maniau kad nebūsi pasiruošusi - jis prakalbo artėdamas link manęs - gerai kad neteks man tavęs ragint ir laukt.
-Kur mes vyksime? - paklausiau susikryziavusi rankas ant krūtinės.
-Į miestą.
-Persigalvojai ir mane parduosi? - paklausiau su džiaugsmu balse, bet jam piktai į mane pažiūrėjus mano šypsena išgaravo taip pat greitai kaip ir atsirado.
-Ne. Aš tau jau vakar aiškiai leidau suprasti kad liksi čia, su manimi.
Jis pagriebė mane už rankos ir pradėjo vesti link lauko durų. Jei manęs neparduos, kur mes tada vykstam??
-Kai nuvyksim į miestą, nebandyk bėgti, ar šauktis pagalbos - jis grėsmingai kalbėjo nelėtindamas žingsnio - antraip pasigailėsi.
-Aš jau gailiuosi. Visa laiką - suprunkščiau piktai iš absurdo.
-Kamila... - jis suurzge sustojęs ir atsisukęs į mane - prašau, nustok maivytis.
-Aš nesimaivau.
-Kaip tik tą ir darai - jis žiūrėjo man į akis, o jose mačiau ugneles...
-Baigsiu tada, kai pasakysi ko vykstam į miestą - papurciau galva ir kojomis įsispyriau į žemę.
Atrodė taip lyg jis nenorėtų man pasakyti. Jo akys lakstė mano veidu aukštyn žemyn, o lūpos buvo sučiauptos į siaurą brūkšnelį. Bet galų gale jis prabilo:
-Manau kad pats laikas būtų tau prasiblaškyti, ar pakeisti aplinką - jis nusisuko nuo manęs, neatrodė kad sakytų tiesa.
-Tu man meluoji Rio...
Gerai, nori žinoti?? - išsigandau kaip jis piktai iškapojo žodžius ir įsiutęs atsisuko į mane - busi nuvešta pas mano daktarą kad tave aptikrintu ir paskirtų tinkamų kontraceptikų kuriuos vartosi, prieš susitinkat su klientais.
Mano širdis apsivertė aukštyn kojomis... Man darėsi silpna. Maniau kad po to įvykio jis manęs pasigailės... Bet aš smarkiai klydau... Mano košmarai tik prasideda.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
