Bėgau taip greitai lyg dalyvaučiau maratone. Mano kojos skriejo nesiekdamos žemės. Aplink tirpo medžiai, krūmai. Tik mėnulis apšvietė šiek tiek miška, kad matyčiau kur bėgt. Nežinau kur tiksliai kelias ant kurio išbėgčiau, bet bėgau tiesiai, vis dairydamasi per petį ar nesiveja manęs šuo...
Pro akis prabėgo visi matyti siaubo filmai. Kiekvienas šakelės trakštelėjimas po kojomis varė baimės tiek kad bėgau dar greičiau.
Prabėgo dešimt minučių... Arielė turėjo paleisti šunį ir eiti į savo kambarį. Meldžiau dievo kad manęs neatsivytų tas milžinas.
Rankomis dengiausi veida kad medžių šakos manes nesužeistų. Nežinau kiek dar laiko bėgau, bet man pradėjo trukti oro.
Be bėgant pamačiau šviesos proskyna. Ten kur begau medžių nebebuvo. Tikriausiai pasiekiau kelia... Džiaugtis dar buvo per anksti bet jau dabar mano veide plėtėsi šypsena. Man beveik pavyko.
Galų gale pasiekiau kelią kuriuo mes vykom į miestą. Ėjau pakraščiu, prie medžių kad niekas manęs nepamatytų. Nežinau kiek toli miestas, bet eisiu kol pasieksiu tikslą.
........
Ėjau ilgai, mane kamavo troškulys ir nuovargis. Kojos buvo lyg vatinės, bet vistiek žengiau į priekį.
Po truputį dangus brėško, artinosi ankstyvas rytas, bet miesto vis dar nepriejau.
Ėjau nuleidus galva kai išgirdau automobilio burzgesį.... Atsisukau į tą pusę prisiglaudusi po medžiu kad manęs nepastebėtų. Tikiuosi ten ne Rio manęs ieško.
Automobilis po truputį artinosi, galėjau įžiūrėti kokios jis spalvos. Jis buvo baltas.
O Rio vairavo juoda visureigį.
Tikiuosi kad jis neturi kitos mašinos kurios aš būčiau nemačius.
Ši mašina buvo nedidelė, ir judejo lėtai.
Nieko nelaukusi nusprendžiau išbėgti ant kelio.
Atsiplėšusi nuo medžio pradėjau bėgti į kelią ir mojuoti rankomis. Man būtinai reikėjo susistabdyti šią masina, kuri galbūt nuveštų mane į miestą. Vairuotojas pamatęs mane staigiai nuspaudė stabdžius ir atidarė langą.
Pro jį išlindo mergina juodais plaukais, aptinusiomis akimis.
-Ej, tau viskas gerai? - ji sušuko bet nelipo iš automobilio.
-Ar galėtum mane nuvešti į miestą? - artinausi prie jos iškėlusi rankas į viršų leisdama suprasti kad nieko blogo nenoriu.
Mergina dvejojo bet tada linktelėjo galva į keleivio vieta
-Lipk.
Skubiai nubėgau ir atlapojusi dureles įsėdau į šiltą vidų.
Sėdynė taip maloniai apgaubė kad iš palengvėjimo atsidusau.
-Viskas gerai? - mergina susirūpinusi pajudėjo iš vietos.
-Dabar jau taip - atsakiau ir šyptelėjau puse lūpų.
Ji paklausė kur aš keliauju, ir aš turėjau jai pasakyti adresą.
Galiu grišti tik į vieną vietą. Daugiau neturiu kur eiti...
Man pasakius adresą mergina linktelėjo galva ir nuspaudė greitį.
Greitai, vienas žmogus bus labai nustebintas.
أنت تقرأ
Get Lost.
عاطفيةKamila Ruzvelt mergina iš provincijos. Gyvena su mama kuri susirado turtinga vyrą, bėda ta, kad naujasis mamos vyras nori atsikratyti Kamila, ir įkalba jos motina kad mergina reikia išsiųsti padirbėti pas jo sese į ūkį. Motina sutinka, tik dar nežin...
