Your eyes tell [BTS] Baigtas

3

Karantinui pasibaigus viskas prasidėjo, tai ko mažiausiai norėjau to.

-Nagi Lisa einam prie kasio.

Zyze Carolina. Aš baisiai nenorėjau vien dėl Jimin. Gal labiau aš bijau jo matyti.
Giliai atsidusau, o kas man be lieka daryti.

Nuėjom prie kasio, po šios corono viruso, mes sveikinames tik žaibais. Ne mes nebijom, kad gal kažkas gali irgi sirgti tuom, bet taip gavosi savaime.

Pamačius jį, mano širdis pradėjo plakti daug greičiau, o pilve skraido drugeliai, o apie smegenys patyliu.

-Labas Lisa.

O dieve ar jis ištarė mano vardą? Tai taip gražiai skamba iš jo lūpų.

-Labas.

Aš nesugebėjau ištarti jo vardo.
Apsižvalgiau, ugh nėra laisvo vietos ant suoliuko.
Atsisėdau ant žemės ir klausausi ką jie kalba.
Dabar nesigailiu, kad išėjau į lauką, buvau pasiilgusi šios rutinos, tik gaila, kad nebe reikia eiti į mokyklą.

-Hey Lisa, kaip sekėsi nuotoliniu būdu egzaminas?

Paklausė manęs Jimin, palauk ką? Jis sėdi šalia manęs? Bet ar jis kartais ne sėdėjo ant siuoluko?

-Egzaminas? Ah... Taip, nesąmonių nesąmones buvo.

Stengiausi ramiai kalbėti. Iš ties keista su juo kalbėti, kai visi kiti kalba visai apie kitą ir nesiklauso ką mes kalbam.

-Kodėl?

Jis žiūrėjo į mane ir jam tai pasidarė labai įdomu.

-Tu įsivaizduok, padariau šukuosena ant gyvos galvos ir netiko ir ką turėjau paskutine diena greitai padaryti ant manikenes, aišku aš padariau atmestinai ir tai buvo man nusispjaut kaip gavosi.

Stengiausi detaliai paaiškinti, bet nebuvo ką čia detaliai aiškinti.

-Pala pala kaip tai netiko ant gyvos galvos? Taigi turėjo būti kaip tik gerai.

Jis buvo šiek tiek pasimetęs.

-Matai kaip yra ant gyvos galvos darai tai yra paslauga, o man reikėjo daryti gaminį, tad reikia daryti ant negyvos galvos.

Jis žiūrėjo į mane ir nieko nebe sakė. Kuri laiką jis žiūrėjo į mane, o aš stengiuosi žiūrėti kur nors kitur.

-O tai kaip su kalbėjimu?

Jis vėl uždavė man klausimą. Kodėl jis nori su manimi bendrauti?

-Visai ne blogai, biski išmokau, bet ko neišmokau pasikabinau virš kompiuterio ir viską skaičiau, aišku tai pamatė, bet nieko nesakė, tai išlaikiau.

Šįkart buvau kur kas ramesnė, mano širdis nurimo, o pilve drugelių mažėjo.

-Svarbu, kad išlaikei.

Trumpam pažvelgiau jam tiesiai į akis.

-Na taip.

Likusią dienos dalį, su visais pakalbėjom, ypač apie tai ką veikem karantino metų. Nors nesvarbu, kad aš ir Carolina nesilaikem karantino sąlygas.