Your eyes tell [BTS] Baigtas

11

Gavosi taip, kad mane tėvas nuvežė pas draugę Carolina, už kokios pusvalandžio pasirodė Jimin su dviračiu.
Toji diena nieko ypatingo nebuvo, kad galėjo mane nustebinti. Tiesiog daug vaikščiojom su Carolina, taip mėgindamos pabėgti nuo vaikinų. Pabūti dviese ir su ta mergaite kuri jinai prižiūri.
Tą dieną buvo karšta, tad todėl nenorėjau važiuoti su dviračiu, net nebūtų užtekę man jėgų nū mintį su dviračiu iki kaimo kuris yra kažkur penki kilometrai nuo miestelio kuriame visi mes gyvenam.
Aš tą dieną jaučiausi daug laimingesnė nei įprastai, bet kaip visada niekas to nepastebi. Aš jaučiausi tokia laisva, norėjau, kad visa laiką šis jausmas būtu manyje, bet vienas sunkus jausmas visada laimi prieš laisvesni jausmą. Tas sunkus jausmas yra tada kai aš jį pamatau. Jimin. Kai jis stovi priešais akis, ar sėdi priešais akis, tas jausmas pasidaro toks sunkus, kad nebe žinau ką daryti. Aš jaučiau, kad visa tai ne bus į gerą, bet visada aš galvoju, kad aš tik prisigalvoju.

  Kita diena mes visi vėl susirinkom parke. Kas žaidi krepšinį, kas sėdi ir žiūri kaip žaidžia.
Aš kart nuo karto žiūriu, kart nuo karto kalbų su draugais. Bet mano visas dėmesys buvo jam, bet jis to tikriausiai nepastebėjo. Labai tikiuosi, kad Jimin to nepastebėjo.
Gavau žinutę nuo Namjoon.

Mano tėvai jau išvažiavo galit ateiti.

Susirinkom keli žmonės. Aš, Carolina, Jimin, dar du vaikinukai ir atėjo dar viena draugė.

Visi ten tiesiog sėdėjom prie telefono ar taip ką nors kalbėjom.

- Gal kas gali paskleisti internetą?

Ištarė Jimin ir mes abu pažvelgem į vieną kitą.

- Tai junkis prie WiFi.

Ištarė Namjoon.

Tad vėl viskas nurimo.
Staiga parašė drauge man, kuri taip pat toj pačioj patalpoje.

Ar tarp tavęs ir Jimin kažkas vyksta?

Aš pažvelgiau trumpam į ją ir tada į Jimin.

Ką? Ta prasme? Kodėl taip pagalvojai?

Stengiausi kuo greičiau atrašyti, vien dėl to, kad noriu sužinoti kodėl ji taip galvoja.

Jus į vienas kitą....