Ups! Gambar ini tidak mengikuti Pedoman Konten kami. Untuk melanjutkan publikasi, hapuslah gambar ini atau unggah gambar lain.
"išeik, prašau", - mano sunkios ir jau permirkusios kišenės to pilnos.
"trokštu, kad nebesugrįžtum", - kramtau tai, nuryju ir paspringstu.
lėtai kraunu į dėžes tavo "myliu" ir "pasiilgau", šluoju paliktas, vidun smingančias šukes ir plaunu atneštą purvą. beveik spėju išgirsti tylą ir išvirti kavos ramybei, kai... tu grįžti.
kiekvieną. vakarą. prisiminimais.
trenki durimis ir tau nereikia "užeik", kad išdidžiai pakelta galva, nenusiėmęs batų, galėtum skubėti į vidų. prisidegi cigaretę. kalbi kažką apie ilgesį bei skausmą, kažką apie artumą... stengiuos suprasti, bet nuoširdumas šalia baksnoja į petį ir liepia atsitraukti, kol vieną po kito daužai visus ruoštus kavos puodelius ramybei, darkai tylos paveikslus. pavyčiau nuoširdumą šalin, jog galėčiau tave suprasti, bet jis pats, akimirkai sugrįžęs, tuoj pat išeina. todėl tu užgęsini nuorūką į mano skruostą ir be jokios gėdos savo purvu permirkusiais rūbais guliesi į mano lovą.
o aš ir vėl nesusilaikau : ir vėl paskandinu ašarose visus it rytines maldas kartotus pažadus, ir vėl kvėpuoju tavimi, ir vėl slenkuosi arčiau, kol sienos šnabžda, kaip tai šlykštu ir apgailėtina.
šlykštu.
tačiau šlykštūs ir visi prarasti rytojai. su tavimi jie nebeateis... nes kiekvieną kartą žengi vis purvinesniais batais, o aš vis dažniau ir dažniau springstu neištartu "išeik".
