Istorija skirta konkursui. Palieku viską vertinti jums :) ____ - Prašau! Noriu, kad tai liautųsi! - pasilenkiau į priekį užsiėmusi už galvos. Balta suknelė tarsi debesis nugulė aplink mane, taip susiliedama su baltu it krištolas sniegu. Verksmai dingo, bet šnabždesiai ne. Jie vis nesiliovė kartotis mano mintyse. Šnabždesiai buvo tarsi raudos. Raudos iškankintų sielų, trokštančių amžinojo ramybės miego. - Sustabdykit tai! Prašau! Ašaros nesiliovė riedėti mano skruostais. Jos vis ritosi ir ritosi žemyn, lašėdamos ant šalto žiemos sniego. Gėrėsi į jį, kol galiausiai paskendo jame. Kaip ir aš norėjau išnykti skrądžiai žemę. Pakilo vėjas. Medžiai lingavo, o jų šakos traškėjo kliudomos jo. Senovinė galia buvo juntama aplink. Ji smelkėsi pro odą, minkštuosius audinius, kol galiausiai pasiekė kaulus. Staiga, pajutau vėsius pirštus ant savo nuogo peties. Jie lėtai kilo aukštyn, kaklu, skruostu, kol galiausiai atsidūrė man ant viršugalvio. Šie prisilietimai atpalaidavo mano kūną bei mintis. Galvoje tapo tylu. Šnabždesiai liovėsi. Juodas šėšėlis sušmėžavo man priešais akis. Oras apsunko, pasidarė daug šalčiau, nei buvo prieš keletą akimirkų. Atrodė tarsi oro temperatūra akimirksniu būtų nukritusi dešimt laipsnių žemyn. - Edesa, - balsas buvo sklidinas senovinės galios. - Tavo vieta šalia manęs. Nesipriešink tam, kas žinai, kad yra teisinga. Lėtai pakėliau savo akis ir pažįstamas siluetas pasirodė mano akiratyje. Vis dar laikydamas delną man ant viršugalvio, laisvąja ranką ištiesė priešais mane. Sumirksėjusi kelis kartus, pažvelgiau į man ištiestą ranką.