*1 Skyrius*

1.1K 48 1
                                    

Brrr. Brrr. Jau skambėjo mano žadintuvas. O tai reiškė, kad mano košmaras prasidėjo. Išlipau iš lovos ir palindau po dušu . Nusipraususi apsirengiau įprastais rūbais: maikė, megztinis ir džinsai. Pasiėmiau kuprinę ir nulipau į apačią kur sedėjo mano patėvis...

- Dink iš čia kekše!,- užriaumojo kaip yprasta.

- Jau dinkstu,- sušnibždėjau.

Išėjau pro duris ir pėstute nupėdinau iki stotelės. Privažiavo mokyklos atobusas ir aš į jį įlipau. Tik man įlipus visi nutilo. Tada Zayn sušuko:

- Ei, baidykle! Gal iš bomžyno parėjai?

Visi prapliupo juoktis. Kaip visada... Aš greit nuėjau į savo vietą ir atsisėdau ten...

Mokykloje nebuvo ką geriau... Po pamokų nuėjau prie spintelės pasiimti daigtų. Pre jos jau stovėjo Zayn ir laukė manęs. Priėjau prie spintelės ir nekreipdama dėmesio į jį dariau savo reikalus. Jis užtrenkė man prieš nosį mano spintelės dureles. Aš jas užrakinau. Atsisukau į jį.

- Ko tau reikia?,- paklausiau.

- Na žinai... kaip visada.

Tai yra jis nori mane trankyti. Aš nenoriu. Suspaudžiau stipriau knygas ir pasileidau bėgti. Visi mane stebėjo. Aš bėgau iš visų jėgų, bet deja jis sučiupo už mano kuprinę ir patraukęs nubloškė mane ant žemės. Jis priėjo ir priklaupė prie manęs.

- Kokia pirmoji taisyklė?,- paklausė, bet aš tylėjau tad jis kumščiu daužė man į pilvą, o aš susiriečiau iš skausmo,- Niekada nebėk,- atsakė į klausimą kurį gerai žinojau tada trenkė dar kartą.

Visi spoksojo ir filmavo. Beveik kaip ir visada. Zayn atsistojo ir dar paspardęs ir pasakęs piktų teiginių nuėjo savo keliais. Aš neverkiau. Kiti tikriausiai apsižliumtų, bet aš žinau, kad aš stipri. Aš tiesiog laikau viską savyje ir taip nepalūštu. Tai sunku, bet mane gelbėja viena mintis: " Greit aš išvažiuosiu iš čia ir viską pamiršiu"...

Iš vis kodėl jis lenda prie manęs? Ir nuo kada vaikinai spardo merginas? Šie du klausimai mane kamavo nuo tada kai pradėjau lankyti mokyklą.

Atsistojau ir apsivaliusi purvus bei pasiemusi kuprinę išėjau iš mokyklos. Jei jums baisu kas nutiko man prieš kelias akimirkas tai čia niekis palyginus su tikrais Zayn kumščiais. Taip pat košmaras vyrauja twitteryje ir facebooke. Jums geriau nežinoti...

Nuėjau į starbucks. Bet kur tik ne namo ar mokyklą. Tai dvi mano baisiausios vietos į kurias man vis dėl to reikia eiti... Nusipirkau kavos ir pėsčiom patraukiau namo. Žinojau, kad mamos nėra tad stengiausi iki kambario nueiti tyliai. Deja...

- Kur buvai valkata!?

Nieko nesakiau ir nuėjau į savo kambarį. Tik užlipus į antrą aukštą ir pasidėjus daigtus atpėdino ir patėvis. Jis laisvai įžengė į mano kambarį.

- Aš tau uždaviau klausimą kekše!

- Buvau mokykloje,- tyliai pasakiau.

- Tau nereikia mokyklos. Tu tiktum ir kam nors parduoti. Niekam vistiek tavęs nereikia. Tu tik našta. Traukis!,- užrėkė ir nutrenkė mane ant žemės.

Kaip ir visada... Atsistojau vos laikydama ašaras. Žodžiai žiaidžia daug labiau nei veiksmai. Viena ašara išsprūdo, bet aš greitai ją nusivaliau ir įlipau į lovą. Pragulėjau iki pat vakaro kol mama grįžo.

- Meilute nenori valgyti?

- Ne.

- Na jei norėsi nulipk žemyn.

- Gerai...,- pasakiau ir ji uždarė duris.

Galvojau apie Zayn. Ką aš jam padariau, kad jis manęs taip nekenčia? Ką aš padariau visiems kitiems? Ar aš tikrai klaida? Gal manęs čia net netūrėtu būti? Aš tik deguonį naudoju, o iš manęs jokios naudos. Aš tik didelė ir bjauri našta...Aš tiek daug galvojau, kad net užmigau...

Zayn Malik is my bullyWhere stories live. Discover now