Zayn Malik is my bully

*9 Skyrius*

Zayn P.O.V.

- Zayn!?,- pašaukė mane mama.

- Ugh... Ko!?

- Nueik pas Karoliną ir paprašyk cukraus!

- Ko dar sugalvosi...?

- Ką sakei!?

- Einu! Einu...,- atsikėliau nuo lovos ir apsiremgęs įprastus drabužius nulipau žemyn.

Pasiėmiau bananą ir jį suvalgęs patraukiau link Crystal namų. Kažin ką ji veikia? Hm... Perėjau gatvę ir priėjęs prie jos namų durų pabeldžiau į jas. Kai pasibeldžiau jos patčios atsidarė. Oookaaayyy... Jos nerakina duirų? Hm... Nedrąsiai žengiau vidun. Viskas kaip ir normalu...

- Ponia Karolina!? Karolina!?,- Šakiau, bet jokio atsako.

Keista... Nuėjau iki virtuvės ir iškart pamačiau raštelį Crystal. Tai gal Crystal namie? Tikriausiai neatsiliepia, nes nori, kad išeičiau...

- Crystal!? Aš žinau, kad tu namie! Man reikia tik cukraus mano mamai!,- rėkiau lipdamas laiptais viršun,- Crystal!?,- Įėjau į jos kambarį.

Jos čia nėra... Apžiūrėjau visą jos kambarį. Jai reiktų pakeisti lubų spalvą... Gal mėlyna... Arba juoda... Bent aš taip padaryčiau... Apžiūrinėjau jos daigtus. Pamačiau kompiuterį. Apsižvalgiau ir prisėlinęs prie kompiuterio pažiūrėjau kas ten. Vos nekritau be žado. Mano burna atvipo. Ten buvo visokie šlykštūs komentarai apie ją. Tikiuosi ji nesugalvojo pasidaryti ko nors sau...

- Crystal!!!??? Crystal!!??,- rėkiau isteriškai ieškodamas jos.

Norėjau eiti iš kambario ir ieškoti jos kai man už akių užsikabino kraujas. Kraujas!? Jis tekėjo iš vonios kambario. Aš kuo greičiau ten nuskubėjau. Aš vos infarkto negavau kai pamačiau gulintį ir sužalota Crystal kūną. Ką ji padarė!? Mano širdies dūžių padaugėjo trigubai. Atrodė, kad ji tuoj iššoks iš krūtinės.

- Crystal...?,- teišlemenau.

Greit puoliau prie jos ir bandžiau apčiuopti pulsą, bet niekaip neįstengiau. Pasilenkiau prie jos ir bandžiau klausiausi jos kvėpavimo, bet ji nekviepuoja. Ji nekviepuoja! Greit ją pasiėmiau į savo glėbį ir nuskubėjau laiptais žemyn prie savo mašinos. Greit ją paguldžiau į galą ir nubėgau pasiimti raktelių. Mamos veidas persikreipė tą pačią sekundę kai pamatė mano kruvinas rankas. Ji kažką norėjo sakyti, bet jai nespėjus aš išlėkiai pro duris. Sėdau į mašiną ir visu greičiu nuskuodžiau į ligoninę. Net nepastačiau mašinos tiesiog palikau ją prie įėjimo. Griebiau be jokių gyvybės ženklų suglebusį Crystal kūną ir bėgte įbėgau į ligoninę. Seselės jos jau laukė. Paguldžiau ją į tą tipo lovą ir jie ją pradėjo vešti link operacinės. Tik man pasiekus tokias duris mane sustabdė viena iš seselių.

- Atleiskite, bet toliau jūs negalite eiti,- ir išėjo, o aš likau pasimetęs.

Man į galvą lindo tiek daug minčių. Mane apėmė panika. Sėdėjau laukiamajame ir laukiau daktaro žinių. Prašau neleisk jai numirti. Dieve neatimk jos iš manęs. Prašau... Mano skruostais pradėjo riedėti viena kita ašarą kurias aš iškart nusivaliau. Staiga prie manęs priėjo seselė. Aš iškart atsistojau.

- Mes radome tai jos delne,- ištiesė suglamžytą popierėlį.

Aš greit jį paėmiau.

- Ji tikrai nenorėjo jo paleisti. Mes neskaitėme, bet jei jums rūpi...

- Taip aš perskaitysiu,- pertraukiau.

Seselė išėjo, o aš likau stovėti su lapeliu rankose. Iš po lėto jį atlankščiau ir pradėjau skaityti. Skaičiau garsiai, bet pašnibždom.