Zayn Malik is my bully

*11 Skyrius*

Apsirengiau juodą, trumpą iki bambos, be penešėlių maikutę su nėriniais. Geltonus trumpus šortukus, juodas basutes ir keli papuošalai.

Pasiėmiau tašę ir išdūmiau iš hotel'io. Jau buvo laikas. Pradėjo temti. Papludymyje galėjai matyti saulėlydi. Buvo gražu. Nuėjau triukšmo link. Po kelių minučių radau garbanių.

- Sveikutė.

- Laba.

- O kur tavo vaikinas? Neprieštaravo, kad atėjai viena?

- Jis man ne vaikinas. Be to jis turi merginą.

- Keista. Jis labai jau prie tavęs prisirišęs... Jūs draugai?

- Ne.

- Pažystami?

- Ne.

- Tai kas jis tau?

- Sakykim taip, kad turim bendrą netolimą praeitį. Daugiau nieko.

- Aišku. Nori pašokti?

- Mielai,- nusišypsojau.

Nuėjome į šokių aiktelę. Šiandien nusitašysiu iki žemės graibymo.

Zayn P.O.V.

Visa mano šeima, mergina ir Crystal mama sedėjome prie vakarienės stalo.

- O kur Crystal?,- paklausė mama.

- Ji išėjo į vakarėlį,- atsakė Crystal mama,- Nesijaudinkit. Sakė greit grįš.

- Aišku.

Pavalgęs nuėjau persirengti ir susiruošiau ieškoti Crystal. Deja mane prieš išeinant užklupo Amberlė. Ugh...

- Kir eini?

- Į miestą.

- Nesvarbu. Gal nori...,- pridiglaudė prie manęs,- turiningai praleisti vakarą?

- Ne,- atsitraukiau ir išėjau.

Crystal P.O.V.

- Nagi. Neskaudės pamatysi,- ragino mane kažkoks tamsiaplaukis.

- Nežinau... Tai mano pirmas kartas,- juokiausi nuo alkoholio poveikio.

- Nagi,- mėgino atsegti mano maikutės sagas.

- Gal nereikia. Aš tavęs nepažystu.

- Nebūk bailė. Vis gi iš kelesdešimt pasirinkau tave. Reiškia kad tu ypatinga. O dabar nusimauk tą maikutę.

- Ne. Nenoriu.

- Nori. Visos nori,- griebė ir prispaudė mane kai norėjau išsilaisvinti.

- Nelies manęs! Gelbėkit!,- šaukiau, bet jis uždengė man burną.

- Tylėk,- graibė mane.

Tada išgirdau atsitraukiant užtrauktukui laimėbpamačiau pro šalį einantį Zayn tad įkandau vaikinui į ranką ir garsiai suklykiau,- Zayn!!!

Kai tai padariau vaikinukas man trenkė, o Zayn pamatęs mane greit atskubėjo. Jis juodom iš pykčio akim tiesiog plėšte atplėšė vaikiną nuo manęs ir nutrenkė ant ženės. Tada užsilipo ant jo ir pradėjo nefailėstingai talžyti vaikiną. Tamsiaplaukiui iš nosies upeliais tekėjo kraujas, o ant veido pasimatė šviežios mėlynės ir sumušimai. Aš prišokau prie Zayn ir iš visų jėgų pasistengiau atitraukti jį nuo vaikino kūno. Jis vis stengėsi prasiveržti pro mane, bet aš jį systabdžiau.

- Zayn nereikia. Zayn,- jis veržėsi prie vaikino pabaigti reikalo kurį pradėjo,- Zayn. Pažiūrėk į mane,- atsukau jo galvą į save, žiūrėjau jam tiesiai į akis,- Zayn. Viskas gerai. Aš sveika. Nereikua daugiau,- keista, bet tai suveikė.

- Gerai,- be jausmų atsakė.

- Einam,- patraukiau jį nuo būrelio susidariusio aplink tą gulintį be sąmonės vaikiną.

Nė žodžio nepratardami ėjome link viešbučio.

- Ačiū,- nedrąsiai padėkojau.

- Tai mažiausia ką galėjau padaryti tam kalės vaikui.

- Tikiu...

- O tu turėtum būti atsargesnė. Kitą kartą gali būti taip, kad manęs nebus ir nežinia kas gali tau atsitikti.

- Gerai...

Jis palydėjo mane iki kambatio. Aš ne iš šio ne iš to jį apsikabinau. Nežinau kas man užėjo tiediog... man reikėjo to. Kaip mekeista, bet jis taip pat mane apdikabino. Tada prisiminus kas vos vos neįvyko pravirkau.

- Ššš...,- glostė mano galvą Zayn,- Viskas bus gerai, pažadu. Aš visada būsiu šalia.

Po kiek laiko apsiraminusi atsitraukiau nuo Zayn ir atsisveikinusi parėjau atgal į savo kambarį. Tik įritusi į lovą užmigau.