Zayn Malik is my bully

*10 Skyriu*

* Po 2 Savaičių

Praėjo jau dvi savaitės po mano kvailo veiksmo dėl kurio galėjau mirti. Viskas pasitaisė. Iš dalies... Nor nesu užgauliojama mokykloje ar dar kur nors vis tiek jaučiuosi tuščia... vieniša. Atvirkščiai nei aš, Zayn atrodo visiškai gyvas ir žvalus. Prieš jį aš kaip vaikštanti numirėlė. Jam šios dvi savaitės atrodo buvo linksmos ir pašėlusios kai man niūrios ir šaltos. Atrodo jis jau spėjo pamiršti viską. Toks jau tas gyvenimas... Jo šeima pavasario atostogom sugalvojo plaukti į Havajus ir pasikvietė mano mamą. O dabar aš stoviu kambaryje ir ginčijuosi su mama, kad nevažiuosiu.

- Brangute. Tau tikrai reikia atostogų.

- Nemanau, mama,- prieštaravau.

- Neatsikalbinėk. Tik pažiūrėk į save. Tu visa pamėlynavusi, nuo miego trūkumo susidarė paakiai. Esi balta kaip sūris. Tu privalai važiuoti su mumis į Havajus.

- Mama,- suinkščiau.

- Jokių inkštimų Crystal. Tu važiuoji ir taškas. Be to tau praverstų ten nuvažiuoti. Žiūrėk gal nusikabinsi kokį seksualų Havaietį,- ji sukeno lyg mokinukė.

Aš pavarčiau akis ir prunkštelėjusi aršoviau:

- Taip. Tikrai,- užlipau į savo kambarį.

- Pradėk krautis daigtus. Išvykstam rytoj ryte.

- Butinai...

* Rytojaus rytas. Išvykimo diena.*

Stovėjau su dviejais savo lagminais. Su mama mes laukėm Zayn šeimos. Po poros minučių jie atėjo. Mama ir Patricija (Zayn mama) apsikabino lyg senos pažystamos, o mes net akių vienas į kitą nepakėlėm. Buvo nejauku kol pas Zayn neatbėgo Amberlė. Jo panelė. Ji šoko jam į glėbį ir pabučiavo. Ew. Tuoj apsivemsiu.

- Taigi. Ar jau visi pasiruošę?,-paklausė Zayn tėtis.

- Labai...,- sumurmėjau.

- Ką sakei?

- Laukiu nesulaukiu,- pasakiau ir nuėjau prie patikrinimo.

Kai mane aptikrino su visais patraukiau link pagrindinio įėjimo į lėktuvą. Man nepatiko eilė kuri buvo susidariusi tad tiesiog nieko nelaukdama nuėjau į jos priekį kai mano mama ir Zayn su savo mergiote atsistojo į eilę. Be jokių emocijų padaviau bilietą stiuordesei. Visi zyzė kodėl užlindau, bet man buvo nusispjaut.

- Panele. Jums teks eiti į eilės galą.

- Panele. Gale yra žmonių kurių nenoriu matyti visas atostogas deja teks. Jei būtumėte mano vietoje pasielgtumėte taip pat. Tagi paimkite mano bilietą ir praleiskit,- kaip keist, bet tai duveikė.

Stiuordesė truputį išsigandusi paėmė mano bilietą ir praleido.

- Ačiū už supratingimą,- įlipau į lėktuvą.

Greit susiradau vietą ir atsisėdau ten. Šalia prie lango sedėjo kažkoks vaikas, o kitoje pusėje buvo laisva. Gerai. Nereikės su niekuo dalintis vieta po kolkas... Po kelių minučių atėjo ir į tą vietą atsisėdo Zayn. O ne...

- Labas.

- Eik šikt.

- Nesupratau?

- Ko čia nesuprast? Aš nenoriu su tavim bendraut ir vsio.

- Gerai jau gerai.

Užmerkiau akis ir stengiausi palsėti, bet jis ir vėl pradėjo šnekėt. Net nesiklausydama. Patapašnojau beniukui kuris sėdi šalia ir paprašiau apsikeist vietom. Jis kaip mat sutiko, nes pažadėjau jam, kad galės jį mušti. Chi chi chi. Užsidėjau ausines ir užsimerkiau. Prieš tai mačiau kaip tas berniukas kabinėjasi prie Zayn ir vos nepradėjau juoktis ant viso lėktuvo.

Atsibudau kai nusileidome. Zayn išlipęs iš liektuvo nebesikalbėjo su manim. Tiesą sakant aš pati to nenorėjau. Visi įsėdom į autobusiuką ir patraukėm link viešbučio. Atsisėdau į galą kaip kokia atsiskyrėlė, bet taip geriau. Nenoriu su kuo nors šnekėtis. Po 20 min. jau išsiktovinėjau daigtus. Išsikrovusi pamaniau reiktų apsidairyti. Gal kokių gražių vakinukų? Persirengiau baltą iki bambos su petnešėlėm maikutę, ilgoką sijoną, gelėtą skraistę ir basutes. Pasakiusi mamai, kad išeinu ir nuėjau prie jūros. Ten bangomis skrodė toks garbanotas blondinukas. O jis traukia akį. Jis pasirodo mane pastebėjo ir nusišypsavęs pamojavo, o aš atmojavau. Tada iš nežinia kur pribėgo Zayn.

- Ko tau?

- Tavo mama sakė perduoti tau,- ištiesė kažkokį lapelį.

- Ačiū, dabar jau gali varyt.

- Ko taip šiurkščiau?

- Aš ne...,- mane pertraikė tas seksiukas bangletininkas.

- Labas.

- Sveikas. Tai ką ten darei buvo tiesiog nuostabų,- nusišypdojau.

- Ačiū,- šyptelėjo,- Klausyk šiandien vakare papludymije bus vakarėlis. Jei norėsi ateik.

- Ne,- ne iš šio nei iš to pasakė Zayn, o aš klausiamai į jį pažiūrėjau,- Nepameni? Vakarienė ir pan.

- Zayn... jokios vakarienės nebus, o jei ir bus tai kas jei neateisiu. Dėl to gi niekas nemirs. Ir be to tu man ne tėvas, kad sakytum ką daryti,- atsisukau į garbanių ir nusišipsojau,- Būtinai ateisiu.

- Šaunu. Susitiksim ten,- ir išėjo.

- Kas tau negerai?,- atsisukau į Zayn,- Eik ir aiškink savo meginai, o ne man. Atsirado tėtis... Pff...,- nuėjau nuo jo.

Parėjau atgal į viešbutį ir pradėjau ruoštis vakarėliui. Kažin ką apsirenkti?