Zayn Malik is my bully

*8 Skyrius*

Gulėjau lovoj. Žiūrėjau į savo šviesiai rožines lubas. Man reiktų pakeisti jų spalvą. Man patiktų mėlyna... Arba... Hm... Juoda...? Tada į kambario duris kažkas pasibeldė.

- Prašau.

Pro jas įėjo Zayn. Ugh...

- Ko tau čia reikia?

- Tavo mama sakė atnešti tau sausainių,- jis ištiesė lėkštę su krūva sausainių joje ir laukė kol paimsiu.

- Ar tau atrodo, kad aš jų noriu?,- piktai atkirtau vis dar gulėdama.

- Am... gal...? Tai nenori? Aišku,- šnekėjo su savim ir patraukė lėkštę nuo manęs.

- Palauk,- ištiesiau ranką,- duok sausainį.

Jis tyliai nusijuokė ir padavė man sausainį. Zayn atsisėdo ant mano lovos krašto. O aš atsisėdau ir apsivijau rankomis kolas. Buvau nuleidusi galvą. Vengiau akių kontakto, man niekada nepatiko žiūrėti žmonėms į akis. Mane tai tiesiog muša iš vėžių, nes kai kas nors žiūri man į akis man atrodo lyg tas žmogus galėtų žiūrėti kiaurai per mano sielą ir tai kraupu... Deja negaliu jo išvaryti. Paskui mama užsiraus. Kodėl išvarei tą vaikiną? Kodėl jį atstūmei? Ką jis blogo padarė? Gal jis tik norėjo būti draugais? Ir pan. Tai jau geriau pakentėsiu valandą ar dvi...

- Am... Tai... Kas tau patinka?,- paklausė.

- Būti vienai,- visdar nuleidusi galvą atsakiau.

- Okay... Kas dar?

- Būti tyloje.

- Aišku... Am... O kur tavo tėtis...?

Ne. Jis katik to nepaklausė.

- Jis... Jis mirė,- vos laikiau ašaras.

- Ou... Užjaučiu...

- Nejaugi...?,- susiraukiau.

- Taip.

- Tu niekad nesi ko nors praradęs. Tu nežinai ką tai reiškia. Tad tu negali suprasti kaip aš jaučiuosi ar mane užjausti.

- Aš tik...

- Tu tik ką!?,- vos neverkiau,- Nori man padėti!? Nori ištaisyti klaidas!? Na atleisk, bet tam jau per vėlu, nes man jau nepadėsi ir klaidų neištaisysi... Tik... palik mane,- užsidengiau rankomis veidą.

- Ne. Aš tavęs nepaliksiu. Tik ne dabar.

- Eik lauk, Zayn.

- Ne,- jis apsikabino mane.

Ką jis po galais daro!? Gal aš ne aiškiai pasakiau!? Aš noriu būti viena! Bet to apsikabinimo man reikėjo jau senai... Ką daryti? Ar turėčiau jį atstumti ar leisti jam? Nusprendžiau nieko nedaryti. Vis dėl to jis nieko blogo nedaro... Bet nereiktų aklai juo pasitikėti... Kodėl jis išvis man priminė tėtį? Bet jis nežinojo... Ugh... Mano akys pamažu pradėjo merktis ir aš užmigau.

Zayn P.O.V.

- Eik lauk, Zayn.

Aš mačiau kaip ji kenčia. Aš toks kvailas, kad priminiau jai tėtį.

- Ne,- aš ją apsikabinau ir mano nuostabai ji nieko nedarė...

Ji vis dar kūkčiojo kol užmigo. Ji tokia miela... Švelniai paguldžiau ją į lovą ir užklojau. Atsistojau ir išėjai iš kambario. Kai pagaliau mama baigė atsisveikinti mes grįžom namo. Dar ilgai galvojau apie Crystal ir koks aš durnas, kad priminiau jai...

Crystal P.O.V.

* Rytas

Atsibudau labai vėlai ryte. Nulipau į apačia ir radau mamos raštelį, kad ji darbe ir pusryčiai šaldytuve. Aišku... Atidarius šaldytuvą radau blynų. Gal... Ne. Pasiėmiau obuolį ir suvalgiau jį. Man užteks ir jo. Nesu labai alkana... Kai suvalgia uobuolį nuėjau paimti pašto. Grįžau į kambarį ir nuėjau į dušą. Atlikus visus reikalus persirengiau ir nusprendžiau pažiūrėti kokių pranešimų tūriu. Atsidariai facebook ir skaičiau visas žinutes atsiųstas man. Ir patikėkit nė vienos užjaučiančios... Kas su šiais žmonėm negerai!? Taigi aš nepasirinkau tokio gyvenimo! Ašaros užplūdo mano akis. Baigusi su facebook atsidariau Twitter. Ten dar žiauriau. Dabar jau verkiau nuo tokių žinučių: "Ką ji galvojo? Ji tūrėtų nusižudyti."; "Kekšė! Ji greit mirs."; "Crysal, tu tūrėtum nusižudyti."; " Ji tokia pabaisa, jai reiktų plastinės operacijos"; "Na gi, Crystal, nebekankink mūsų ir mirk pagaliau!"

Perskaičius tokias piktas ir šaltas žinutes man dužo širdis. Aš neišgyvensiu... Man gana... Man gana. Verkiau isteriškai. Aš negalėjau sustosti. Kodėl tas asilas mane išgelbėjo!? Atsistojau ir nuėjau iki vonios kambario. Nusiprausiau veidą ir žvelgiau į savo atvaizdą. Aš nekenčiu savęs! Pradėjau verkti dar labiau. Prisiminiau, kad turiu peiliuką. Greit jį susiradau ir jį pasiėmusi atsitraukiau nuo veidrodžio. Suklupau ir nuslydau durimis ant žemės. Ar aš tam pasiruošusi? Tai aišku! Reikia pagaliau duoti visiems ko jie taip ilgai prašė. Atsistojau ir nusivalius ašaras nuėjau į savo kambarį. Pasiėmiau popieriaus lapelį ir pradėjau rašyti. Išliejau visus savo jausmus tame lape. Paaiškinau viską. Tikiuosi ji supras..., o visi kiti bus laimingi. Pasiėmusi tą lapelį ir peiliuką nuėjau atgal į vonią. Atsisėdau ir buvau rami. Man reikia tik... Čiukšt... Ir viskas... Viskas baigta... Mano rankos pradėjo drebėti, o ašaros lietis pro kraštus. Psiėmiau lapelį ir viską perskaičiau dar kartą:

"Sveika mamyte. Jei skaitai šį laišką aš danguje. Atleisk, bet neturėjau kitos išeities... Žinau kaip jautiesi... Jautiesi pasimetusi... Išsigandusi... Nesupranti... Na... Man buvo per sunku... Pagaliau pasirįžau tai padaryti... Tikiuosi visi bus patenkinti... Tik neverk. Prašau. Nenoriu, kad liūdėtum dėl manęs. Aš noriu, kad gyventum gražų ir laimingą gyvenimą su tuo kas tave tikrai mylės ir su mano mažuoju broliuku. Taip... Aš žinau... Labai džiaugiuosi dėl jo. Linkiu jam pačio geriausio gyvenimo. :') Tikiuosi neliūdėsi. Labai to norėčiau... Gyvenk kuo linksmesnį ir nuostabesnį gyvenimą... Linkiu kuo didžiausios laimės ir laisvės jums abiem. Norėčiau, kad mano broliukas žinotų apie mane :) Nesijaudink dėl manęs aš su tėčiu. Aš niekada jūsų nepamiršiu. Visada jus saugosiu. Ir visada būsiu jūsų širdyse iki kol nuspręsite mane paleisti... Myliu jus abu :* Atleisk... Tavo Crystal."

Ašaros riedėjo nenustodamos. Gaila tik vieno: nepamatysiu savo broliuko. Gerai... Turiu tai padaryti. Priliečiau peiliuku savo rankos odą. Viskas bus gerai. Viskas bus gerai. Mano rankos drebėjo. Pagaliau sukaupiau visą drąsą ir įsipjoviau. Pradsėjau vesti liniją pagal veną. Kraujas liejosi mažais upeliais. Tai šiek tiek gražu. Kai pagaliau patraukiau peiliuką nuo rankos mano galva apsvaigo. Vos gaudžiausi. Tada užsimerkiau ir laukiau. Po kelių minučių atsimerkiau. Kraujas tiesiog pylėsi iš mano rankos ant žemės. Na tikiuosinebus sunku išvalyti... Akys pradėjo merktis pačios. Palauk tėtuk aš ateinu... Tada užsimergiau ir užmigau amžinu miegu.

****************************************************

Sveikučiai! Tikiuosi patiko ši dalis! Jei taip komentuokit ir votinkit!

Daina: https://m.youtube.com/watch?v=2zR050YFKX8

Luv ya all! Bye! :*