Story Of My Life Chapter 3 "Nobody Can't Drag Me Down" (LTU)

Praeities šešėliai

Dar kiek pasėdėjusi atsistojau ir nuėjau persirengti. Nežinojau kada griš Louis, bet nusprendžiau jo netrugdyti ir tiesiog išvažiavau į prekybos centrą apsipirkti. Pasivaikščiojusi po parduotuves pasijaučiau šiek tiek geriau, buvimas tarp žmonių visada padeda išmesti iš galvos įkyrias mintis. Nusipirkusi reikiamų pirkinių ėjau link mašinos. Oras buvo kiek niūrus, bet vasariškas. Kažkodėl prisiminiau tą pirmą vakarą, namelį prie ežero...Visi buvome tokie laimingi ir niekas nežinojo koks siaubas mūsų laukia... Gal jei nebūčiau tada su jais susipažinusi viso šito nebūtų nutikę?
Grįžusi namo priguliau ant sofos svetainėje. Paskutiniu metu labai greitai pavargstu ir tiesiog noriu drybsoti lovoje... Tai mane kiek nervina.
Mane nervino ir tai, kad vis dar tebemaudė pilvą. Teks kreiptis į gydytoją. Visi jau ir taip rūpinosi manimi, o man tas rūpestis ėmė lysti per gerklę. Lyg būčiau neįgali.

Netrukus išgirdau durų trenksmą ir mamos bei Lou balsus. Mama iškart prilėkė prie manęs.

- Ar vėl tampei tuos sunkius pirkinių maišus? Paklausė sumišusi.- Juk sakiau jog tau tai nėra gerai.

- Man viskas gerai ir nieko čia tokio.- Pavarčiau akis.

- Geriau nesivelk į diskusiją su ja.- Nusijuokė Louis.

Jie buvo tokie linksmi, o aš vos sugebėjau paslėpti savo nepasitenkinimą viskuo.

- Tiesiog norėjau pažiūrėti kaip tu laikaisi.- Mama prisėdo prie manęs.- Kas yra? Atrodai sunerimusi.

- Sunkus laikas ir tiek. Praeis.- Pažvelgiau į ją. – Nereikia dėl manęs nerimauti, tiek ištvėriau, ištversiu ir tai.

Ji tik sukikeno ir apkabino mane. Tuomet padėjau jai paruošti vakarienę. Taip besisukiojant prabėgo visa diena. Mama po vakarienės išvyko namo, o mes likome ir svetainėje žiūrėjome televizorių.

- Aš jau eisiu miegoti.- Vos atmerkdamas akis sumurmėjo Lou.- Tu turėtum taip pat daugiau ilsėtis.

- Taip, taip.- Šyptelėjau. Pabučiavau jį ir netrukus jis šiaip ne taip atsistojo ir nuėjo į miegamajį.
Aš vis bandžiau baigti žiūrėti filmą,bet net nepajaučiau kaip užmigau. Sapnavau tą patį baisų košmarą apie Nial ir rūsį. Kai buvau ten surakinta, kai mačiau Harry gulintį šalia manęs ir daug kraujo, o jis sėdėjo priešais ir žiūrėjo į mane šaltu žvilgsniu. Tas žvilgsnis einantis kiaurai per visą mano kūną...Ir tuomet pabudau nuo nežmoniško skausmo.