Story Of My Life Chapter 3 "Nobody Can't Drag Me Down" (LTU)

PART 2

Supratęs , kad šiandien su Kath nepasimatysiu , išvažiavau namo . Namie nieko neveikiau tiesiog sėdėjau ir galvojau , kad sugrioviau savo merginos gyvenimą...

Louis P.O.V

Ligoninėje šiaip ne taip išsireikalau , kad man leistų įeiti į Kath palatą. Ji gulėjo lovoje , veidas nusėtas mėlynių kaip ir visas kūnas , oda pabalusi , galbūt negi pamėlynavusi. Išsiaiškinau jog ja šiaip ar taip vis vien gabens į narkologinį centrą... Buvo skaudu žiūrėti į ją , taigi neištveriau ir palikau ligoninę.

Taip praėjo keletas dienų , kiekvieną dieną aplankydavau Kath , kartais ją aplankydavo ir Zayn , su Harry išvis nebendravau , nes buvau ant jo  supykęs , nereiko jam jos paleisti tą lemtingą vakarą... Savaitei einant į pabaigą sužinojau , kad Kath jau išrašo iš ligoninės ir ji bus perkeliama tolesniam gydimui priklausomybiu centre , kur praleis apie 2 menesius. Kiek bendravau su ja ji buvo labai tyli ir sutrikusi , beveik nekalbėjo ir nevalgė , slaugytojos tiesiog prievarta maitindavo ją , kas budavo labai sunku . Nei vienas iš mūsų nieko neužsiminėm apie Harry , jai mažiausiai to reikėjo. Pasirūpinau ir tuom ,kad pats Hrry kurį laiką nežinotų kur ji ir negalėtų su ja susisiekti , tai tik tol kol ji bent šiek tiek atsigaus.

Kath P.O.V

Važiavau greitosios automobiliu. Manęs vis klausinėjo kaip jaučiuosi , ar nesilpna , tačiau aš niekam nieko nesakiau , nes jaučiausi pakankamai gerai . Man paaiškino jog važiuoju į rebilitacinį centra , nes man reikia pagalbos. Na taip man jos išties reikėjo , nes buvau visiškai degradavusi ir nežinanti ką daryti , taigi iš dalies džiaugiausi , kad mane ten veža , nes galėsiu bent kiek pailsėti nuo visko ką patyriau. Apie Harry stengiausi negalvoti , jis manęs net neieškojo ir visai nesirūpino ar aš gyva ar mirusi. Tebunie , manau mano gyvenimas be jo bus tik lengvesnis. 

Atvažiavusi išlipau iš mašinos. Mane pasitiko keletas slaugytojų .

- Tai kaip jaučiatės šiandieną , panele ?.- Paklausė viena iš jų.

- Gerai.

Jos nusišypsojo ir nuvedė mane į vidų. Mano kambarys ar palata , net nežinau kaip tai pavadinti... Buvo gan erdvi , tik nepatiko grotos kurios buvo kitoje lango pusėje ir spyna duryse.

Pirma diena iš manęs niekas nieko nereikalavo , tiesiog supažindino su aplinka , aprodė kur kas yra ir leido pailsėti. Jie mane laikė psichiškai nesveika , taigi atėjus vakarui , privalėjau išgerti kažkokių vaistų , tuomet jie užrakino mano kambario duris ir praėjus 10 minučių aš  užmigau.

Ryte mane pažadino ta pati slaugė .

- Labas rytas.- Rankose ji laikė padėklą su maistu.

Nieko neatsakiau ir atsisėdau nat lovos.

- Neturi apetito tiesa ?.

Linktelėjau galva ir atsidusau.

- Na gal tave pralinksmins ta žinia jog pas tave atvyko lankytojas .- Šyptelėjo.

Maldauju , kad tik tai nebūtų Harry... Pro duris pamačiau įeinatį Louis. Slaugė kažką jam pasakė ir užvėrusi duris paliko kambarį.

- Džiaugiuosi , kad tau pagėrėjo.- Tarė ir apkabino mane.

- Džiaugiuosi , kad bent tu atsimeni mane.- Atsakiau ir taip pat jį apkabinau.

- Kaip jautiesi ?

- Sumautai...- Sumurmėjau.- Man čia nepatinka , jaučiuosi kaip kalėjime.

- Nieko , manau su laiku priprasi.

-  Ar neįmanoma sumažinti man paskirto rebilitavimo laiko ?

- Manau tai nėra būtina , tau nuo to bus tik geriau.-  Tarė prisėdamas šalia