Story Of My Life Chapter 3 "Nobody Can't Drag Me Down" (LTU)

PART 9

Harry POV

Buvau nustebęs , niekaip nesuprantu kodėl ji pasakė jog mes susitaikėm.Viduje jaučiau šiokią tokią džiaugsmo kibirkštėlę.

-Kodėl pasakei mano mamai , kad susitaikėm ?

- Nežinojau ką daugiau jai sakyti.- Atšovė net nepažvelgus į mane.

Daugiau nieko jai nebesakiau , atrodė , kad Kath dėl kažko labai susinervino ir visą kelia iki namų neištarė nei žodžio.

Kurį laiką būdamas jos namuose jaučiausi nejaukiai , ji su manimi nekalbėjo ir visą laiką kažką veikė vonioje. Gal aš kažką ne taip padariau...?

Po 20 minučių laukimo ji pagaliau išėjo iš vonios .

- Ka ten tiek veikei ? .-Paklausiau.

- Nieko , tiesiog kai susinervinu , kad nepasakyčiau kažko kvailo užsidarau ir būnu viena kol nusiraminu.

-Hmm , įdomu.-Šyptelėjau.- Ar susinervinai dėl to , kad...

- Ne , ne dėl tavęs.

-  Tuomet viskas gerai.

- Taip .- Atsakė su šypsena veide.

Lauke jau po truputį temo . Mes su Kath sedėjome terasoje ir stebėjome dangų , saulė buvo tik nusileidusi , taigi dangus buvo nusidažęs rožine ir melsva spalva.

- Kaip manai , kaip viskas bus po metų , tokiu pat laiku , ką mes veiksime ? - Paklausė Kath ir atsisuko į mane.

- Na jai viskas eis pagal mano planą , tai po metų tokiu pat laiku sėdėsime čia ir planuosime savo vestuves.

Ji nusišypsojo ir ėmė juoktis , tačiau po keleto akimirkų jos veidas vėl surimtėjo.
Negi aš vėl susimoviau...?

- Ei ...  gal pasakiau tai šiek tiek per drąsiai , atleisk.

- Ne , ne .- Jos veidas dar labiau surimtėjo.- Po metų? Ir tik planuosim ?

Po šių jos žodžių man prireikė keleto sekundžių atsigauti ir suprasti ar ji tai pasakė rimtai ar man pasigirdo... Ji pastebėjo mano veido išraišką ir iškart pasimetė.

- Gerai , mes abu katik susimovėm .- Nusijuokė .- Gal pradėkim nuo lengvesnio klausimo , kurį dabar turim išsprest.

-  Taip...- Žinojau apie ką ji kalba ir žinojau ką dabar turiu jai pasakyti , jau buvau tai suplanavęs. Nors kaip per vieną dieną įvyko tikrai daug įvykių , bet iš jų supratau , kad nuo šios dienos mes pradedam iš naujo.

Kath P.O.V.

Harry stebėjo mane , atrodo jog kažką labai intensyviai mąstė. Praėjus keletui minučių jis pagaliau prabilo.

- Kath , aš žinau , kad mes praėjome labai daug...

Vos tik jis pasakė šiuos žodžius mano kūną nukratė šiurpas , prisiminus viską ką mum teko iškęst per paskutinius metus. Toliau klausiausi jo.

- Ir , kad ir kiek mes besipyktumėm , bandytumėm pabėgti vienas nuo kito , apsimesti jog nemylime , vistiek viskas gausis kitaip ir mes kažkaip , nesuprantamai vėl atsidursime vienas šalia kito.

- Na taip , tu visiškai teisus.

- Aš noriu pradėti viską iš naujo , be jokių nuoskaudų ir blogų prisiminimų. Aš tave myliu Kath ,kad ir kaip bandžiau sau prieštarauti vistiek apie tave galvojau kiekvieną sumautą dieną , net pardaviau savo nama , kad dingčiau kuo toliau nuo čia , net tai nepadėjo...Aš labai gailiuosi dėl visko.
Tu esi mano mažytė ir neištverčiau jei kažkas kitas liestų tavo nuostabų kūna. Suteiksi man dar vieną progą pasitaisyti?

Buvo sunku patikėti , kad visa tai pasakė Harry , tas pats Harry , kuris  dar prieš keletą mėnesiu su manim elgėsi kaip su šiukšle ir dalinai sugriovė man gyvenimą , o dabar jo akyse mačiau ašaras ir baimę jog aš į jo prašymą atsakysiu neigiamai...