Story Of My Life Chapter 3 "Nobody Can't Drag Me Down" (LTU)

PART 15

- Ššš .

Tamsoje vos įžiūrėjau veidą . Atrodo , tai Harry.

- Mažute nebijok.- Jis sušnabždėjo ir pabučiavo mano kaktą.-  Dingstam iš čia.

- O kaip kiti  ? reikia surasti kitus .- Atsargiai atstojau.

- Ne , reikia dingti iš čia , kuo greičiau.

- O kaip Niall ,kaip visi kiti ?.- Atsitraukiau nuo Harry.

- Tau rūpi Niall ? .- Paklausė kiek aukštesniu tonu.

- Man rūpi visi , niekas neturi daugiau žūti dėl mano kaltės.

- Jei jis tau rūpi , eik ir ieškok jo , aš nežadu rizikuoti gyvybe dėl to mulkio.- Atšovė.

- Ak šitaip.- Suraukiau antakius.- Puiku ir eisiu , nes man rūpi ne tik mano gyvybė , man rūpi ir kiti.

Tai pasakiusi nusisukau ir drąsiu žingsniu ėjau namo link. Dairiausi  ieškodama pažystamų veidų , bet  buvo per daug tamsu , taigi beveik nieko nemačiau.

Staiga išgirdau kaip kažkas bėga netoli manęs.

- Gulk !.- Išgirdau kažkieno balsą. Nesupratau kas įvyko . Mane pargriovė ir mes nukritome į kažkokį griovį , kuris buvo  šalia namo. Jaučiau kaip mane kažkas prispaudė , atsimerkiau ir ant savęs pamačiau gulintį Niall.

- Ei  ?- Pajudinau jį.- Tau viskas gerai ?

Jis lėtai atsimerkė ir bandė pasikelti , tačiau jo ranka paslydo ir jis  vėl užgriuvo ant manęs. Padėjau jam atsistoti ir kiek sunerimusi pažvelgiau į Niall ar jis nesusižeidė.

- Man viskas gerai .-  Tarė po keleto akimirkų .- Stokis einam.

Atsistojau ir vėl apsidairiau,  atrodo aplinkui nieko nesimatė.

- Kur tavo mašina ?.- Paklausė padėdamas man išlipti iš griovio.

-  Ten , prie įvažiavimo .

- Velnias , mano taip pat. Turime kaip nors iki jų nusigauti.

Linktelėjau galva ir mes pajudėjome link namo. 

Vos tik priartėjome prie durų , prieš mus iššoko kažkoks vaikinas . Pakėlusi akis pamačiau pistoleto vamzdį tiesiai prieš savo veidą. Atrodo tą akimirką sustingau ir nebegalėjau pajudėti , kai vėl atsiduriau šalia mirties slenkščio ir vis priešais pistoleto vamzdį. Vaikinas piktu žvilgsniu , žiūrėjo tiesiiai į mano akis.

Kai jau galvojau , kad tai mano galas , pasigirdo policijos sirenos ir kaip pareigūnai ėmė kalbėti per racijas. Vaikinas tuoj pat pasileido bėgti . Nespėjau suprasti , kas čia įvyko , apsisukusi pamačiau keletą policijos mašinų ,  bei policijos pareigūnų , kurie pradėjo sulaikyti visus kas į mus kėsinosi , netoliese jų stovinčią Anne ir kažkokį vyrą su šalia esančia moterimi.

- Panele ar jūs sužeista ? .- Paklausė  vienas iš policijos pareigūnų.

- Ne , man viskas gerai.- Atsakiau dairydamasi .

- Kath !.- Sušuko Anne eidama link manęs.- Kur Harry ?

- Nežinau.- Sušnabždėjau ir stebėjau už jos einačius du asmenis , kurie atodo buvo mano tėvai...

- Dieve , kaip tu ?.- Ji apkabino mane ir ėmė glostyti galvą.

Aš vis nepatraukiau žvilgsnio nuo žmonių, kurie stovėjo per keletą žingsnių nuo mūsų . 

- Katheryn .- Anne švelniai suėmė mano veida delnais ir pažvelgė į akis , aš į ją net nekreipiau dėmesio . žiūrėjau kaip jie nedrąsiai artėjo link manęs.

- Tai tubūt nepati tinkamiausia vieta mums susitikti .- Šyptelėjo moteris , kuria prieš keletą metų vadinau savo mama. Ar tai įmanoma ? Ar aš tikrai  išsikrauščiau iš proto...

- Ar tai tikra ?.- Paklausiau drebančiu balsu.

- Taip širdele , aš tau viską paaiškinsiu vos tik  grįšime į Londoną.- Ji nusišypsojo ta nuostabia šypsena , kurios nemačiau tiek metų ir apkabino mane. Ėmiau verkti , nesusilaikiau. Vis dar negalėjau tuo patikėti. Atrodo , kad visa tai yra netikra.

- Mama , kas čia vyksta ?.- Išgirddau Haz balsą už savęs.