Multicolored life (H.S. LTU)

19 Dalis

Eva P.O.V.

-Šįkart tikrai susimovei, ji yra mano sesuo...

- Aš Gemma, Harry sesuo, - nusišypsojo ji.

Velnias. Va čia tai susimoviau... oh God, kaip man dabar išsisukt...

- Am... na aš.. m.. atleisk....

- Nieko tokio. Bet tu turėrum atsiprašyti ne manęs, o Harrio.

- Nereikia, Gemma, ji tikrai manęs neatsiprašys.

- Nu dabar tai tikrai neatsiprašysiu, - pasakiau ir susidėjau rankas ant krutinės.

- Pripažink, tu net negalvojai apie atsiprašymą.

- Iš kur tu žinai? Nu tai žinoma, tu juk Harry Styles! Visada viską žinai ir sprendi už kitus...

Pasakius apsisukau ir išėjau į lauką prie baseino. Jau buvo tamsu, bet man nerūpėjo. Atsisėdau ant vieno iš gultų ir galvojau... galvojau, kodėl man visada taip nesiseka...

Harry buvo teisus, aš net nebūčiau atsiprašiu, nes... nežinau. Tiesiog, man sunku ištarti tą žodį. Tai vienas mano didžiausių minusų...

Man reikia pamiršti savo rūpeščius, Marką, Harry, darbą... Yra tik vienas būdas tai padaryt. Greitai pašokau nuo gulto ir net nepastebėjau, kaip atsitrenkiau į tvirtą krutinę...

- wow wow atsargiau.

- Aš a... Ai, čia tik tu..., - pasakiau, nes pakėlus akis pamačiau tą, ką mažiausiai norėjau dabar matyt...

- Eva, aš...

- Ei, balandėliai, eikit į vidų! Visi musiškiai susirinkę ir laukia jūsų. Žaisim tiesą drąsą, -užrėkė Lilė išlindus pro stiklines duris, kurios veda prie baseino, nes muzika vyduje tikrai garsi...

-Aš tuoj, tik einu pasiimti ko nors išgert. Noriu užtildyt savo mintis nors trumpam... - paskutinį sakinį tyliai sumurmėjau. Nemanau, kad Harry išgirdo. Pažvelgiau jį, bet staigiai nusukau žvilgsnį į Lilę. Bent ten, kur ji ką tik buvo...

Jau ruošiausi eit, bet mane už riešo sučiupo stipri Harry ranka...

- Ko tu, po galais, iš manęs nori? Kad aš atsiprašyčiau? Tai žinok, kad iš manęs to nesulauksi.

- Aš tik norėjau atsiprašyt, bet kadangi tu...

- Man neįdomu... jau pradeda atsibosti.

- Bet aš...

- Baigiam, Harry! - pasakius iškart grįžau į namą ir nuėjau į virtuvę. Žinojau, kad ten rasiu gėrimų, o jų man dabar tikrai reikia...

Kai grįžau į svetainę, pamačiau visus susėdusius ratu. Harry taip pat.

- Ooo, kas pagaliau pasirodė - sušuko beveik visi.

Atsisėdau tarp Lilės ir Zayn...

- Mhm, tai gal jau pradedam?

- Pradėsim, pradėsim, tu tik nesijaudink.

- Mhm...

- Ko tokia surūgus?

- Nieko, tiesiog man reikia dar šiektiek isgert ir viskas bus okei.

- Na tada pradedam, - pasakė Zayn. - Eva, tiesa ar drąsa?

- Kol kas renkuosi tiesą?

- Tu skaisti?

Kaip tik tada geriau, kai išgirdau šį klausymą, ir viską išspjoviau ant Harry ir Sophia, kurie sedėjo priešais mane.