Kelionė aklomis akimis

4 scena

Salėje šviesos pritemdytos. Dimitrijus klaidžioje pirmyn atgal. Elnias dingęs.

DIMITRIJUS: Pamečiau tą žvėrį. Kur aš esu?
(Suklumpa ant žemės)

Pasigirsta traukinio burzgimas. Dimitrijus pasilenkia prie žemės ir ją bučiuoja.

DIMITRIJUS: Pagaliau pasiekiau Laplandiją. Senis šaltis tikrai išpildys mano naujametinę svajonę...

Sustoja viduryje perono.

DIMITRIJUS: Kokia ji? Įgyvendinsiu sovietinę svajonę. Tėvui, kurio neturėjau, duotą pažadą.

PONAS: Labas vakaras. Ar jūs pasiklydote?

DIMITRIJUS: Ką jūs, drauge. Tikrai ne.

PONAS: Aj, jūs vienas iš jų.

Abu atsisėda ant suolo.

DIMITRIJUS: Ką?

PONAS: Jūs užkietėjęs komunistas.

DIMITRIJUS: Drauge, o jūs ne?

PONAS: Nekenčiu šitos santvarkos.

Dimitrijus staigiai atšoka. Ponas lieka ramiai sėdėti. Tada Dimitrijus vėl atsisėda.

DIMITRIJUS: Kodėl taip sakote? (Klausia pašnibždomis)

PONAS: Komunizmas yra... (pradeda garsiai)

DIMITRIJUS: Malonėkite tyliau.

PONAS: Aš noriu būti laisvas (pusbalsiu). Noriu pats rinkti valdžią, rašyti apie ką noriu eiles...

DIMITRIJUS: Tai, drauge, jūs poetas?

PONAS: Tas pats... Aš negaliu rašyti. Jie sudraskė, išmėtė pusę eilučių, kad viskas nebeteko prasmės.

DIMITRIJUS: Ką dabar žadate daryti?

Poetas atsisėda ant šaligatvio ir nusiima kepurę.

POETAS: Kovoti nepajėgiu. Galiu rašyti tik sau ir tikėtis, kad po mano mirties ateis geresni laikai.

DIMITRIJUS: Jūs vedęs? Turite vaikų?

POETAS: Kodėl to klausiate?

DIMITRIJUS: O negalite atsakyti?

POETAS: Aš laisvas kaip paukštis. Tuo žavus tas menininko gyvenimas.

DIMITRIJUS: Va kur jūsų problema, drauge... Menininkas ne profesija. Mes industrinė šalis, geriau būtumėte statybininkas kaip aš.

Poetas atsistoja ir užsideda  kepurę.

POETAS: Tai jūs, mielasai, aklas.

Poetas išeina. Dimitrijus vėl ima blaškytis po sceną.

DIMITRIJUS: Drauge, kur jūs dingote? Man reikia pas senį šaltį!

Tyla. Aplinkui tamsu. Įsižiebia menka šviesa ir pasirodo senis šaltis.

SENIS ŠALTIS: Manęs ieškai?

DIMITRIJUS: O taip! Aš keliavau iš pačios Maskvos pas jus.

SENIS ŠALTIS: Dėl ko sukorei tokį kelią?

DIMITRIJUS: Kad į įgyvendinčiau sovietinę svajonę! (Pasilenkia į šoną) Bet dabar jau abejoju. Tas poetas sujaukė man protą (sušnibžda)

SENIS ŠALTIS: Tai ko pageidausi? Išpildysiu tik vieną norą.