Dimitrijus sėdi parimęs, o senis šaltis vaikšto pirmyn - atgal.
SENIS ŠALTIS: Aš skubu. Ar jau sugalvojai norą?
Dimitrijus pasikaso galvą.
DIMITRIJUS: Drauge, gal galėtum atsakyti į klausimą?
SENIS ŠALTIS: Klausk.
DIMITRIJUS: Kas yra poezija?
Senis šaltis garsiai nusijuokia, o tada prisėda šalia.
SENIS ŠALTIS: Eglutė skarota, eglutė žalia (pakiliu balsu)
Dimitrijus susiraukia.
DIMITRIJUS: Ir tai viskas?
SENIS ŠALTIS: Tai tik žodžiai, bet reikia žinoti kontekstą.
DIMITRIJUS: Kontekstą? Galite kalbėti paprasčiau. Pas mus šviesuomenės nemėgsta.
SENIS ŠALTIS: Ar kada išgyvenai tikras Kalėdas?
DIMITRIJUS: Nu buvo keli geri baliukai. Suėję su kaimynais padarėme gramuką.
SENIS ŠALTIS: Man taip jūsų gaila.
DIMITRIJUS: Kodėl?
SENIS ŠALTIS: Jūsų siela tokia purvina.
DIMITRIJUS: Siela? Aš turiu sielą? (Netikėdamas tuo, ką sako)
SENIS ŠALTIS: Tai jūs Dievu netikite?
Dimitrijus nedrąsiai apaidairau ir tada sušnibžda.
DIMITRIJUS: Nežinau, nors Tarybų sąjungoje mes netikime.
SENIS ŠALTIS: Tau rinktis. Sakyk savo norą.
DIMITRIJUS: Noriu išmokti atskirti tiesą.
SENIS ŠALTIS: Tebūnie kaip nori.
Salėje šviesos užtemsta.
YOU ARE READING
Kelionė aklomis akimis
Short StoryDimitrijus, tragiškas sovietmečio personažas, leidžiasi į kelionę, kuri galbūt išgelbės arba pražudys jį. Ironiška pjesė apie sovietmečio ydas, rašyta konkurso metu.
