-Aš laukiuosi...
Jis tylėjo. Mačiau, kad jis buvo sumišęs.
-Ką?-pagaliau prabilo jis.
-Na, taip... Aš atsiprašau už tai, kad aš jau 2 savaites tau to nesakiau...
Jis pakėlė mane, ir suko ore. Jis džiaugėsi. Pagaliau jis nuleido mane ant žemės ir pabučiavo.
-Nora, aš norėjau tavęs paprašyti kai tu išėjai iš ligoninės, bet turėjau išvažiuoti, taigi prašysiu dabar. Gyvenk su manim!
-Ką?
-Na, taip. Šiame bute.
-Na..
-Prašau..
-Na gerai..-atsakiau aš.
¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤
^Po 2 mėnesių^
-Paskutinė dėžė!-sušukau Džonui iš svetainės ir atsisėdau ant sofos.
-Pavargai?-paklausė Džonas.
-Be galo...
-Turiu idėją! Nueikim į parduotuvę, nusipirkim filmą ir užkandžių, grįžkim čia ir žiūrėkim filmą.
-Gerai..
Grįžome namo, Džonas dabar bando paleist filmą. Prisipirkom daug nesveiko maisto. Filmas - 'Su meile, Rouzė'.Beka sakė, kad tai labai geras filmas, na bet dar pažiūrėsim.
¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤
Filmas buvo išties geras. Gosh! I'm so sleepy right now!
-Aš jau noriu miego,-pasakiau tai Džonui.
-Gerai. Einam, palydėsiu tave,-jis atsistojo ir padėjo atsistoti man. Jis mane nuvedė į kambarį ir paguldė į lovą.
-O tu neini?-paklausiau jo.
-Ne, dar turiu šiek tiek darbo.. Na, gerai, sakei, kad nori miego! Labanakt!-pabučiavo mane į kaktą.
-Labanakt!
Jis išėjo, o aš po kokių 2 sekundžių užmigau.
