*Po 5 mėnesių*
^Gruodžio 12^
~*Džono pozicija*~
Gulėjau ir žiūrėjau kaip miega ji. Ji buvo atsisukus ir mane apsikabinus. Ji visada miega mane apsikabinus. Staiga, ji labai lėtai atmerkė akis.
-Labas rytas...-pasakė ji.
-Labas rytas...-atsakiau.
-Kiek valandų?
-Devynios, o ką?
-Shit!-sušuko ji ir šoko uš lovos.
-Kas nutiko?-paklausiau.
-Dešimtą turiu būt pas Beką!
Ji staigiai nulėkė į tuoletą. Po kokių penkių minučių ji jau stovėjo nusiprausus ir apsirengus. Gan paprastai.
~*Noros pozicija*~
Skubėjau kiek tik galėjau. Išbėgau net nepavalgius. Greitai sėdau į savo naująją mašiną ir išvažiavau pas Beką. Po kelių minučių jau buvau pas ją.
-Vėluoji!-pasakė ji atidarydama duris.-Visos jau čia! Su viskuo!
-Na atleisk...
-Na nieko, tik tikiuosi, kad nepavėluosi į savo vestuves...
-Nieko neprižadu...-pasakiau tai ir mes pradėjom juoktis.
Įėjom į Bekos (naujus) namus. Juose buvo visi/visos. Ten buvo Melisa, mano, Džono ir Bekos mamos, Maja, Karolina ir Serena. Kai įėjau, ėjau iškat į antrą aukštą, kur buvo viskas jau suruošta. Žinoma, visos lipo su manimi į antrą aukštą. Ruošėmės beveik dvi valandas ir pagaliau atėjo ta akimirka. Visos nusileidom į apačią, išėjom į lauką ir sėdom į Melisos automobilį kuris buvo papuoštas. Pradėjom važiuoti. Po kelių minučių mes jau buvom prie bažnyčios. Visos išlipo, o aš dar truputį pasedėjau. Pradėjau taip jaudintis, kad net galvą pradėjo baisiai skaudėt. Išlipau. Visi į mane tik ir žiūrėjo. Išskyrus Džoną - jis jau buvo bažnyčioje. Jačiausi - nežinau kaip. Nei šiaip, nei taip. Galiu paskyti, kad jaučiausi gan blogai.
-Brangioji, laikas!-priėjo prie manęs tėtis.
-Gerai,-pasakiau ir mes ėjom link bažnyčios. Staiga, pradėjo groti muzika. Mes įžengėm į bažnyčią, kurioje visi jau seniausiai buvo. Jaučiausi gan keistai, bet aš mylėjau Džoną. Na tėtis mane nuvedė, kunigas pradėjo kalbėti ir atėjo laikas mūsų įžadams. Džonas pasakė savuosius ir tada aš pradėjau.
-Džonai Morganai, aš...-ir sustojau. Staiga pajutau kaip man pradėjo bėgti kraujas. Aš labai išsigandau. Tėtis paskambino gretajai ir ji po kelių minučių jau buvo čia. Aš jau pradėjau verkti. Mane pasiėmė, bet su manim važiavo Melisa. Ji mane ramino visą kelią. Mes atvažiavom į ligoninę, paguldė ir nuvežė į operacinę.
¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤
#TwixMarsGirl
